Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Biudžetinė įstaiga

Naujoji g. 48, LT-62381 Alytus
Tel./faks. (8-315) 214 38
El. paštas info@alytausrajonovsb.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi
juridinių asmenų registre,
Kodas 301785539



norway_grants_programos_zenklas_jpg.jpg

pirmas.jpg

sveika_mokykla_230x200.jpg

PasirasykInternetu_190x118__2_.gif

arsa_logo_header.jpg

svsba.jpg

ULAC.jpg

Primename, kur ir kada galite prisijungti prie biuro organizuojamų fizinio aktyvumo renginių: Pirmadieniais 16 val. šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimai Butrimonyse. Renkamės Butrimonių gimnazijos vidiniame kiemelyje. Pirmadieniais 16:30 val. mankštos Krokialaukyje. Užsiėmimai vyksta Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos skyriaus - daugiafunkcio centro salėje. Pirmadieniais 18 val. Santaikoje, kultūros namų salėje. Trečiadieniais 15:30 val. mankštos Dauguose. Užsiėmimai vyksta  Daugų Vlado Mirono gimnazijoje. Penktadieniais 13 val. mankštos Parėčėnuose.  Penktadieniais 14 val. Kumečiuose. Užsiėmimai vyksta bendruomenių namuose. Visi užsiėmimai ir priemonės užsiėmimams (šiaurietiškojo ėjimo lazdos) yra nemokami. Kviečiami visi. Fizinis krūvis pritaikomas pagal kiekvieno galimybes. Telefonas pasiteirauti 21 438

/ SVEIKATOS PATARIMAI / Rekomendacijos

2014-01-13

Atnaujintas lankstukas „Kaip vyresnio amžiaus žmonėms išvengti traumų“

Traumos daugelyje Europos šalių yra antroji pagal svarbą gyvenimo trumpėjimo priežastis. Daugiau nei trečdalis vyresnio amžiaus – 65 metų ir vyresnių – žmonių patiria traumas. Dėl sveikatos problemų, regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės patiria traumas dažniau nei jaunesni. Dažniausia traumų priežastis – griuvimai. Maždaug 1 iš 10 vyresnio amžiaus žmonių traumų baigiasi rimtais sužeidimais, tokiais kaip šlaunikaulio lūžiai, įvairūs minkštųjų audinių sužeidimai bei galvos traumos. Daugiau nei pusė patirtų traumų yra linkusios kartotis. Dėl vyresnio amžiaus, įvairių gretutinių ligų, tokių kaip osteoporozė, glaukoma ar katarakta, patirtos traumos sukelia komplikacijas. Taip pat vyresniems žmonėms reikalingas ir ilgesnis reabilitacijos laikotarpis.

daugiau informacijos ...

KONTROLIUOKITE SAVO KRAUJO SPAUDIMĄ

Apie 40 proc. pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūroje pagrindinė mirties priežastis jau daugelį metų išlieka nepakitusi – širdies ir kraujagyslių ligos. 2011 m. kraujotakos sistemos ligos lėmė daugiau nei pusę, t. y. 56,3 proc., visų mirčių. Didžiausią mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų dalį sudarė asmenys, mirę nuo išeminės širdies ligos (63,8 proc.) bei cerebrovaskulinių ligų (24,6 proc.). Didžioji dalis (84,9 proc.) mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenys.


daugiau informacijos ...

KĄ TURĖTUME ŽINOTI APIE GLAUKOMĄ?


Akis  –  tai jutimo organas, kuris žmogui teikia daugiausiai informacijos ir padeda palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu. Regėjimo netekimas  yra didelė nelaimė ir negalia. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet kovo 12 d. minima Pasaulinė glaukomos diena.  Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad Lietuvoje yra apie 32 tūkst. sergančiųjų glaukoma.  Prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje bus net 80 mln.  kenčiančių nuo šios ligos žmonių.

daugiau informacijos ...

ATSIMINKITE ŠĮ SKAIČIŲ. 0 3 5 140 5 3 0. TAI SVEIKO ŽMOGAUS KODAS


Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Sąjunga ir Jungtinių Tautų Organizacija kaip vieną iš valstybės prioritetų nuolat akcentuoja sveikos gyvensenos skatinimą, sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, ragindama daugiau dėmesio skirti lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktybinių navikų, cukrinio diabeto, kvėpavimo organų ligų) profilaktikai.

Kasmet nuo šių ligų pasaulyje miršta apie 36 mln. žmonių − tai sudaro  63 proc. visų mirčių. Daugiausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų  –  net 17 mln., onkologinių ligų  –  7,6 mln., kvėpavimo organų ligų – 4,2 mln. ir diabeto  – 1,3 mln.

daugiau informacijos ...

VIRTUVĖS INDAI IR SVEIKATA

Besirūpindami saugiu ir sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose laikome, verdame ar kepame maistą. O juk indai, kuriuose ruošiame maistą, turi nenuginčijamos ir mokslininkų seniai įrodytos įtakos maistui, jo kokybei ir, be abejo, žmogaus sveikatai, todėl jie gali būti įvairių negalavimų ir ligų priežastimi. „Nieko nėra nenuodingo, viskas yra nuodinga.

Tik dozė daro vaistą nuodu arba vaistu“,  –  sakė XV–XVI a. šveicarų gydytojas ir filosofas Paracelsas.  Įvairioms technologijoms sparčiai žengiant į priekį atsirado puiki galimybė išsirinkti mums reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos bei maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus bei poveikį mūsų sveikatai.

daugiau informacijos ...

2010-10-27

KĄ REIKIA ŽINOTI APIE CHOLERĄ?

Sekmadienį, spalio 24 d., Haityje buvo skaičiuojama daugiau nei 250 mirusiųjų nuo choleros. Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC) rekomenduoja šiuo metu nevykti į epidemijos apimtas teritorijas ir primena, kad šia ūmia žarnyno infekcija dažniausiai užsikrečiama per užterštą vandenį, jūros produktus, po terminio paruošimo neteisingai saugomą maistą. Choleros sukėlėjas daugelį metų gali išgyventi vandens telkiniuose, todėl dažniausiai užsikrečiama geriant užterštą vandenį ar per tokiu vandeniu užterštą maistą, per ledą, pagamintą iš užteršto vandens.

daugiau informacijos ...

VAIKŲ APSINUODIJIMAI

Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, kasmet į ligonines patenka 15–18 tūkst. apsinuodijusių asmenų, daugiau nei 10 tūkst. apsinuodijusių asmenų pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose. Didelę dalį dėl apsinuodijimų gydomų pacientų ligoninėse sudaro 2–4 ir 13–17 metų vaikai. Dauguma vaikų sunkius sveikatos sutrikimus patiria apsinuodiję medikamentais ir alkoholiu.Valstybinio aplinkos sveikatos centro duomenimis, 2008 m. dauguma iki 7 metų amžiaus vaikų apsinuodijo medikamentais – 72 proc., po 5 proc. – priemonėmis kenkėjams buityje naikinti, statybinėmis, techninėmis medžiagomis, buitinės chemijos produktais, naftos produktais.

daugiau informacijos ...

MAUDYMOSI MALONUMŲ MĖGĖJAMS

Vasara – maudynių metas, todėl kiekvienam, mėgstančiam šią pramogą, turėtų būti svarbu kokiame vandenyje ketinama maudytis.  Pagrindinis dokumentas, Lietuvoje reglamentuojantis maudyklų kokybę, -  higienos norma  HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Joje numatyta, kad savivaldybės maudymosi sezono metu turi sistemingai stebėti maudyklų vandens mikrobiologinę ir cheminę taršą, vandens fizikines savybes, taršos pobūdį, taip užtikrinti žmonių saugą nuo plintančių per vandenį ligų.

daugiau informacijos ...

TVYRANT SAULĖTIEMS IR KARŠTIEMS ORAMS BŪTINA SAUGOTIS NUO PERKAITIMO IR SAULĖS SMŪGIO

Vasaros karščiai kelia ypač didelę grėsmę žmonių sveikatai. Aukšta oro temperatūra labiau veikia vyresnio amžiaus žmones, asmenis, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis, turinčius kepenų bei inkstų problemų, nėščias moteris, mažus vaikus ir net kūdikius. Todėl specialistai pataria kaip apsaugoti savo sveikatą karštą dieną.

daugiau informacijos ...

ATSARGIAI – ERKĖS !!!

Dažniausiai pasitaikančios erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Susirgimų šiomis ligomis Alytaus apskrityje daugėja. Pavasarį ir vasarą erkės yra itin aktyvios. Alytaus visuomenės sveikatos centro duomenimis 2009 metais Alytaus apskrityje 2,1 karto padidėjo sergamumas erkiniu encefalitu, sergamumas Laimo liga Alytaus apskrityje padidėjo 46,34 proc. 

daugiau informacijos ...

KAD DANTYS BŪTŲ SVEIKI

Taisyklinga burnos ertmės priežiūra – tai sveikatos bei geros savijautos pagrindas. Be reguliaraus dantų tikrinimo pas odontologą, vienas iš svarbiausių dalykų yra asmeninė burnos higiena. Kodėl dantys genda? Dažniausiai dantys genda dėl apnašų, susikaupusių ant dantų ir tarpdančiuose. Jos susidaro iš maisto dalelyčių, gleivių ir bakterijų. Apnašose gaminasi rūgštys, kurios, jei nepašalinamos nuo danties, pamažu ardo emalio paviršių.

daugiau informacijos ...

NAUJO TIPO GRIPAS

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

daugiau informacijos ...

SLIDU: PIRMOJI PAGALBA IVYKUS TRAUMAI

Kaskart, pasnigus ir paspaudus šaltukui, žmonių tyko pavojus susižaloti paslydus ir parkritus virtusiuose čiuožykla keliuose, einant prastai valomais ir nebarstomais šaligatviais ar lipant apledėjusiais laiptais. Dažniausios žiemos traumos: čiurnos patempimai, kaulų lūžimai, išnirimai, galvos sumušimai, riešo bei alkūnės traumos.

daugiau informacijos ...

SAULĖS PAVOJAI

Biuro darbuotojai perengė specialų lankstinuką šiltajam vasaros sezonui, skirtą rajono gyventojams, kuriame pateikiama aktuali ir visiems suprantama informacija apie saulėje tykančius  pavojus.

daugiau informacijos ...

AR AUTOMOBILIO KONDICIONIERIUS KELIA PAVOJŲ SVEIKATAI?

Vasarą, kai už lango kepina saulė, ir atidaryti automobilio langai nebepadeda, nuo karščio automobilio salone galima gintis kondicionieriumi. Tiesa, jis ne tik gelbsti nuo kaitros, bet gali tapti ir ligos priežastimi. Vieni specialistai teigia, kad karštomis vasaros dienomis tai atgaiva organizmui, kiti juos laiko potencialiu ligų sukėlėju. Medikai pripažįsta: kuo labiau organizmas užsigrūdinęs, tuo mažiau įtakos jam turi temperatūros svyravimai. Pabandykime apžvelgti kondicionieriaus trūkumus ir privalumus.

daugiau informacijos ...

ŠILUMINIS IR SAULĖS SMŪGIS: PIRMOJI PAGALBA

Išsiilgę saulės šilumos, neatsispiriame pagundai pasilepinti jos teikiamas malonumais ir daugiau laiko praleisti lauke. Saulės spinduliai naudingi, bet jais lepintis reikia saikingai, norint išvengti perkaitimo ir saulės smūgio. Artėjant karštajam vasaros sezonui svarbu žinoti, kokie pavojai žmogui gali kilti perkaitus karštoje nevėdinamoje patalpoje ar ištikus saulės smūgiui, ir kaip suteikti pagalbą jau nukentėjusiajam.

daugiau informacijos ...


Puslapis: