Dažnai girdime, kad karštą vasaros dieną būtina gerti daug skysčių. Bet kokių? Ar tais rekomenduojamais išgerti 2,5 litro gali būti vaisvandeniai, vadinamieji limonadai, sultys, kava, arbata, ar kaip vienas pilietis į paraginimą vartoti daugiau skysčių pritariamai pakinkavo galva ir dūrė pirštu į užantyje kyšantį alkoholio butelaitį? Vanduo. Paprastas, negazuotas vanduo – geriausias būdas mūsų organizmą papildyti skysčiais.

„Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei – tu pats esivanduo_2.jpg gyvybė“
Taip apie vandenį yra pasakęs Antoine‘as  de Sait-Exuperi. Juk sako, kad ir žemė, o ir visa gyvybė yra kilusi iš vandens. Faktas, kad suaugusiojo organizme 60-70 proc. jo masės yra vanduo: 2/3 kurio – ląstelėse ir 1/3 tarpląsteliniuose skysčiuose. Tikrai ne kartą esame girdėję tokius faktus, kad  nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens, – vos keletą dienų arba, kad vandens yra visose ląstelėse, bet kai kuriuose audiniuose bei organuose jo kiekiai skirtingi. Visi puikiai žinome, kad su vandeniu iš virškinimo trakto įsiurbiamos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Reikėtų pabrėžti, kad  vanduo padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą, sudaro palankias sąlygas įvairioms fermentinėms reakcijoms, yra geras mineralinių ir kitų medžiagų tirpiklis. Vanduo netgi padeda palaikyti struktūrinę ląstelių formą. Jis tiesiog  neatsiejamas nuo žodžio gyvybė.

Žmogaus organizmas nepakenčia vandens trūkumo
Netekęs 1—1,5 1 vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Praradus dėl vandens deficito 6—8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampa, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta ir skauda galva. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta, apsinuodijęs savo organizmo medžiagų apykaitos produktais, kurie be vandens negeba pasišalinti iš organizmo.

Medicinoje vartojamas terminas dehidratacija, kuris apibūdina reiškinį, kai medžiaga ar kūnas praranda tam tikrą kiekį vandens. Organizmo dehidratacija pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, nuovargiu, sumažėjusiu apetitu, sausomis burnos ir nosies gleivinėmis, įdubusiomis akimis, kraujospūdžio pokyčiais. Išsivysčius tokiai būklei, šlapinamasi retai ir koncentruotu šlapimu.

Organizme nėra vandens atsargų talpyklos
vanduo_3.jpgTaip jau yra, kad riebalų, angliavandenių ar baltymų mūsų organizmas į atsargą atsidėti gali, tačiau vandens – ne. Todėl prarandamas vandens kiekis turi būti sugrąžinamas. Daugeliu atvejų tinkama išgeriamo vandens norma suaugusiajam 2 – 2,5 litro, tačiau esant dideliems karščiams, dirbant sunkų fizinį darbą, viduriuojant, vemiant, vandens poreikis dar padidėja.

Neretai žmonės stebisi, „kaip save priversti tris litrus paprasto vandens išmaukti“, sako, kad juos pykina, jiems neskanu, ar tiesiog pakankamu skysčių kiekiu per dieną laiko kavos ir arbatos pertraukėlių metų įsisavintą vandenį. Be abejo, mažais kiekiais skysčius vartojantiems, staigus didesnis vandens kiekis gali sukelti šiokių tokių pojūčių, tačiau tie pojūčiai tikrai tik vienkartiniai ir greitai praeinantys.  Pripratinkite savo organizmą. Išmokykite jį gerti vandenį. Pasitelkite į pagalbą šiek tiek fantazijos. Pavyzdžiui, jeigu vairuojate, turėkite automobilyje mažą vandens buteliuką ir sustoję prie sankryžos, užuot keiksnoję spūstis, išgerkite šiek tiek vandens. Darbe pasidarykite ne kavos pertraukėlę, o vandens. Na, o namuose visus nustebinkite aprasojusiu ąsočiu gaivaus citrinos riekele pagardinto vandens. Viskas priklauso nuo mūsų išmonės ir noro.