Akcijos “Prisimink išleistuvių suknelę” dalyvės sėkmingai tirpdo kilogramus

Antsvoris – aktuali problema, skaičiuojama, kad Lietuvoje beveik 18 procentų žmonių turi per didelį svorį. Turbūt ne vienas yra bandęs „numesti“ vieną ar kitą kilogramą, tačiau, tai padaryti pavyksta ne visiems. Dažnai pritrūksta ne tik valios, ryžto, bet ir žinių, kaip tai tinkamai daryti. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras jau ne vienerius metus bando padėti rajono gyventojams šioje srityje. Dar sausio mėnesį startavusi jau trečioji akcija „Prisimink išleistuvių suknelę“ įgauna pagreitį. Per tris mėnesius „ištirpo“ pirmieji 60 kilogramų. Tai bendras visų trečiosios akcijos dalyvių rezultatas.

„Reikėtų priminti, kad akcijos tikslas – ne apsirengti, „įsisprausti“ į išleistuvių sukneles, o, prisiminus vieną iš gražiausių ir jautriausių dienų, kilti į asmeninių pokyčių kelią…“, – pabrėžia viena iniciatorių, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė ir priduria, kad žmonėms, keičiantiems nusistovėjusius mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius, dažnai pritrūksta ryžto, valios pastangų ir ilgalaikės motyvacijos, todėl biuras svorio mažėjimo pokyčių kviečia siekti grupėje: grupėje sportuoti, siekti rezultatų visada yra kur kas lengviau, matant kito dalyvio gerėjančius rezultatus ir pačiam norisi labiau pasistengti.

Džiugu, kad daugumos dalyvių duoti pažadai keisti mitybos įpročius, didinti fizinį aktyvumą ir atsikratyti nereikalingų kilogramų duoda rezultatą. Prabėgus pirmiesiems trims akcijos mėnesiams jau galima suskaičiuoti pirmuosius rezultatus.

Rezultatai džiugina ne tik akcijos sumanytojus, pačias dalyves, bet ir su jomis dirbančius specialistus. Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė ir šiųmetės akcijos koordinatorė Agnė Goštautienė įvardija, kad šiandienai geriausias rezultatas – kūno masės sumažėjimas 16 kilogramų, mažiausias – 4 kilogramai.

Priežiūra, pagalba ir kontrolė

Dalyves prižiūri specialistai: dietologas, psichologas, fizinio aktyvumo bei sveikatos priežiūros specialistas, kurie motyvuoja, konsultuoja ir palaiko siekiant užsibrėžtų tikslų. Su moterimis nuolat bendraujanti ir jų nuotaikas jaučianti Agnė Goštautienė akcentuoja, kad svarbus postūmis – kasmėnesinis pasiektų rezultatų vertinimas, stebėjimas ir kontrolė.

Akcijos pradžioje moterims buvo atlikta kūno sudėties analizė – lengvas, greitas, tačiau tikslus tyrimas, parodantis, raumenų ir riebalų masę, vandens kiekį, pilvo riebalų kiekį, segmentinę raumenų analizę (kiekvienos rankos ir kojos, liemens raumenų kiekį), kūno sudėjimo tipą, kūno amžių. Kūno sudėties analizė atliekama kas mėnesį, todėl akcijos dalyvės nuolat stebi, kaip keičiasi kūno riebalų, raumenų masė, vidinių riebalų, vandens bei kitų rodiklių kiekis organizme. Rezultatų gerėjimas motyvuoja, įkvepia, blogesni rezultatai – skatina pasistengti.

Pagrindiniai instrumentai: mityba ir sportas

Ne paslaptis, kad didžiausią įtaką svorio mažėjimui turi reguliari, tinkama, saikinga mityba bei tinkamas, adekvatus, reguliarus fizinio aktyvumo kiekis. Mitybos dienoraštis, dietologo konsultacijos, mitybos korekcijos bei individualaus valgiaraščio susidėliojimas – tai kelias, kuriuo žengia visos akcijos dalyvės.

Sportas – kita ne mažiau reikšminga akcijos „Prisimink išleistuvių suknelę“ dalyvių sėkmės priežastis. Visos dalyvės reguliariai sportuoja ir džiaugiasi ne tik sumažėjusiomis „apimtimis“, bet ir sutvirtėjusiu, daugiau raumenų turinčiu kūnu, geresne savijauta bei ištverme.

Anot vienos dalyvių, „užlipdavau laiptais ir pavargdavau, dabar to nėra, nes jaučiuosi žvalesnė, vikresnė, net mieguistumas dingo“.

Pakeisti nusistovėjusius mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius – didelis iššūkis, todėl, moterys dalyvauja grupinėse psichologo konsultacijose, kur aptaria, kaip išlaikyti motyvaciją, kaip ugdyti valią, kaip atsispirti įvairioms pagundoms, o svarbiausia –  kaip išlaikyti pasiektus rezultatus.

Nors akcija tik įpusėjo, tačiau suprasdamos, kad papildomi kilogramai savaime neištirpsta, akcijos dalyvės neketina sustoti. Akcijos organizatoriai tiki, kad pažadai gyventi aktyviai ir maitintis sveikai, neliks tik pažadais, o artėjanti vasara, kuomet norisi pasilepinti, netaps kliūtimi siekiant užsibrėžtų tikslų.

 

 

Pavasarišką melancholiją vaikykime juoku, net ir netikru

Sezoninė nuotaikų kaita. Sakoma, kad rudeninius ir pavasarinius nuotaikų svyravimus jaučia ne taip ir mažai žmonių.  Nors gajus įsitikinimas, kad šviesos mažėjimas, dienos trumpėjimas ir rudeninė dargana – priežastys, dažniau išprovokuojančios slogią nuotaiką ir nerimą nei, kad pavasario pokyčiai, tačiau psichologai teigia, kad ne retą melancholiška nuotaika su liūdesio prieskoniu aplanko ir pavasarį. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pavasarišką slogutį skatina vaikyti juoku ir kviečia į juoko terapijos užsiėmimus.

 

Liūdnos mintys užklumpa ne tik rudeniop

Pavasaris – laikas, kai atsigauna gamta, daugėja žalumos, saule kasdien džiaugiamasi vis ilgiau, tad nuotaikos turėtų būti geresnės, o mintys giedresnės. Taip būna tikrai ne visiems. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad pavasario pereinamasis laikas, kuomet daugėja šviesos, atsinaujina gamta ir atsiranda noras keistis, yra emociniai jautrus laikotarpis, nes noras keistis, keisti ir atsinaujinti ne būtinai būna tapatus žengiamiems žingsniams.

Vieniši žmonės pavasarį, kaip ir didžiųjų metų švenčių metu, labiau pajunta savo vienatvę. Išgyvenantys nedarnos laikotarpius šeimoje ypač jautriai reaguoja į pavasarį į gamtą pasiduodančias įsimylėjėlių poreles, o sakykime, sunkų, nepritekliaus ar nedarbo laikotarpį išgyvenantys žmonės, finansinį stygių pavasarį pajaučia dar labiau, nes skirtingai nei aplinkiniai,  ne visada gali planuoti būsimas atostogas, gerbūvio atnaujinimą ir panašius bent minimalų pasitenkinimą teikiančius veiksmus.

Juokas gydo

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bandydamas sklaidyti pavasarines melancholiškas nuotaikas, skatina rajono bendruomenes tai daryti besijuokiant ir kviečia į juoko terapijos (kitaip juokos jogos) užsiėmimus

Juokas gydo. Tai bene dažniausiai girdima frazė, apibūdinanti šios organizmo reakcijos įtaką žmogaus sveikatai. Įžvelgiama daugiau nei dvidešimt juoko naudos organizmui punktų: nuo imuniteto stiprinimo, apsaugos nuo peršalimo, streso, skausmo mažinimo iki santykių tobulinimo, tarpusavio ryšių gerinimo ar virškinimo gerinimo. Juoko metu organizme vyksta biocheminės reakcijos, atsiranda fiziologinių pokyčių, todėl poveikis – neišvengiamas. Kūnas prisisotina deguonimi, išsiskiria taip vadinami „laimės hormonai“.

Išmokti juoktis be priežasties

Juoko terapija arba kitaip, juoko joga, atsirado 1995 m. Indijoje, jos pradininkas – gydytojas Madan Kataria. Šiuo metu pasaulyje tai labai populiaru: veikia klubai, grupės, vyksta mokymai, seminarai. Ji tinka bet kokio amžiaus, bet kokios profesijos žmonėms.

Nėra lengva suprasti, bet žmogaus organizmas nežino, ar juokiamasi iš tikro, ar juokas tik imituojamas,  todėl labai paprastai tariant, juoko joga – tai būdas išmokti juoktis be priežasties, tiesiog būti džiaugsmingais ir patirti juoko teikiamą naudą.

Juokui iššaukti naudojami tam tikri pratimai ir praktikos. Pradedama nuo apšilimo, lengvos šypsenos, vėliau atliekami pratimai, kurių metu ir užgimsta natūralus, tikras juokas. Juokas visų pirma – kūno veiksmas, procesas, todėl jį galima tiesiog atlikti.

Kviečiame prisijungti

Juoko jogos užsiėmimo metu dalyviai nėra juokinami, jie mokomi juoktis ir priežastis tam nebūtina. Užsiėmimų metu atliekami paprasti pratimai, užduotys, praktikos, kurių metu juokas užgimsta savaime, iš pradžių lengvai, pamažu, tiek, kiek kiekvienas gali, ir labai greitai ši veikla perauga į tikrą ir užkrečiantį juoką.

Juoko terapijos užsiėmimai jau vyko Miroslave, Simne, Dauguose ir Pivašiūnuose. Balandžio 19 d. juoko terapiją išbandys Radžiūnų krašto žmonės. Visi kiti, norintys išmokti juoktis be priežasties, bet savo sveikatos vardan, kviečiami kreiptis į Alytaus rajono visuomenės sveikatos biūrą ir susitarti dėl užsiėmimų.

Dalia Kitavičienė

Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė

Nuotraukose akimirkos iš juoko terapijos (kitaip juoko jogos) renginių

 

 

 

 

 

Ne susitaikyti, o lavinti atmintį reikia

Dažnai girdime, kad senyvo amžiaus žmogus vieną ar kitą pamirštą daiktą ar įvykį „nurašo“ senatvei, susitaikydamas su tuo kaip su savaime suprantamu dalyku. Paplitusi nuomonė, kad senstant atminties susilpnėjimas yra neišvengiamas nėra visiškai teisinga. Žinoma, bėgant metams visi organizmo veiklos procesai sulėtėja, kaip ir naujų jungčių tarp neuronų susidarymas, tačiau sinapsių sumažėjimą kompensuoja sukaupta patirtis, įvairūs įgūdžiai ir įprotis aktyviai mąstyti. Patikimiausias būdas išsaugoti gerą atmintį – aktyvi nuolatinė protinė veikla.

 Ar galima brandžiame amžiuje pagerinti atmintį?

Į šį klausimą tikslaus atsakymo nėra, tačiau nemažai mokslinių tyrimų atskleidė, kad net ir vyresniame amžiuje taikant tam tikrus proto mankštos ir atminties ugdymo veiksmus galima pasiekti teigiamo atminties gerėjimo. Svarbiausia negalima sau leisti susitaikyti, kad „senatvė ir taip turi būti“, nes gydytojai psichiatrai pastebi, kad su viskuo susitaikantiems ir pasyviai visuomeninėje ir šeimos aplinkoje gyvenantiems, labiau ir pasireiškia amžiniai psichikos sutrikimai. Niekada negalima sau pasakyti, kad „mano amžiuje man jau nieko nebereikia“. Visi amžiaus tarpsniai yra savaip žavūs, tik neretai gyvenimo kokybės užtikrinimui reikia įdėti šiek tiek valios pastangų.

Protui, kaip ir kūnui – mankšta

                      Net ir didžiausi skeptikai sutinka, kad reguliarūs fiziniai pratimai teigiamai veikia sveikatą, fizinį kūną.  Pasirodo, kad, norėdami kuo ilgiau išlaikyti gerą atmintį ir kiek įmanoma nutolinti senatvinį atminties pablogėjimą, mes turime treniruoti ir mūsų smegenis. Mokslininkai Lawrence‘as Katzas ir Manningas Rubinas (JAV) sukūrė net terminą – neurobika, kuris apibūdinamas kaip proto gimnastika, aerobika smegenims, ir kurios paskirtis – smegenų veiklos gerinimas. Yra tikrai daugybė paprastų nei laiko, nei pinigų nekainuojančių pratimų, kurie bet kuriame amžiuje gali padėti ir lavinti, ir išsaugoti žvitrią atmintį.

Šakutę į kairę ranką, o peilį – į dešinę

                      Kaip teigė pats L.Katzas, kasdienė rutina, nenoras tobulėti, naujovių vengimas yra pagrindiniai proto „užmigimo“ veiksniai. Jis dar kartą patvirtino poreikio mokytis visą gyvenimą reikšmę. Diplomo įgijimas – tai ne priežastis nustoti mokyti, o net gi atvirkščiai – pretekstas dar labiau tobulėti. Ir nebūtina siekti kito diplomo. Puikiausiai lavinsite savo smegenis, mokydamiesi šokti, dainuoti, bandydami įsisavinti užsienio kalbas. Vyresnio amžiaus žmonės be baimės turėtų megzti pažintis su šių laikų technologijomis: mobiliuoju telefonu, kompiuteriu.

Neurobikos specialistai teigia, kad smegenų veiklą labai pagyvina nusistovėjusių įpročių pakeitimas. Tad norėdami suteikti naujų stimulų savo centrinei nervų sistemai, galime sėsti prie pusryčių stalo ne į savo vietą, dantų šepetėlį imti į kitą ranką, pabandyti ir kitus darbus nudirbti ne pagrindine savo ranka. Sakoma, kad teigiamą poveikį atminčiai gali daryti ir pavyzdžiui kelio į darbą, į parduotuvę  pakeitimas.

Keli pasiūlymai, kurie gali ne tik pagerinti atmintį, bet ir padėti įdomiai praleisti laiką.

  • Išjunkite televizoriaus garsą ir vien žiūrint į vaizdą pabandykite suprasti, atspėti apie ką kalbama, atkurti sakomą informaciją. Visi šeimos nariai gali tokiu būdu pažiūrėti pavyzdžiui žinių laidą ir po to pabandyti aptarti dienos aktualijas.
  • Dėlionė. Dėlionės, vaikų vadinami ‚puzliai“ taip pat padeda lavėti, tačiau nebūtinai leisti daugybės pinigų vis naujam paveikslėliui. Dėlionių vakaras gali būti pigus ir paprastas jeigu pavyzdžiui bet kokį kietesnio žurnalo viršelį sukarpysite į daugybę dalelių ir po to pabandysite sudėlioti.
  • Namų aplinka tamsoje. Kitaip tariant, žinomoje namų aplinkoje, pavyzdžiui einant atsigulti arba pasiimti kambaryje palikto daikto, nebūtina skubėti įsijungti šviesos – reiktų pabandyti  tamsoje nueiti iki tikslo vizualizuojant esamas ir puikiai žinomas kliūtis.
  • Poezijos ( ar prozos) vakaras. Paskaitykite visi po eilėraštį (negirdėtą, nežinomą) ir pabandykite jį analizuoti, suprasti.

Trečiojo amžiaus universitetas – puiki galimybė

Senstant visuomenei, vis daugiau dėmesio skiriama vyresniojo amžiaus asmenų švietimo poreikiams tenkinti, steigiama daugiau specialių mokymo įstaigų – Trečiojo amžiaus universitetų, kurių pagrindinis tikslas – ne griežtas akademinis pedagoginis procesas, bet vyresniojo amžiaus žmonių užimtumo, sveiko senėjimo skatinimas, įtraukiant juos į įdomias veiklas, skatinant produktyvų ir turiningą gyvenimą, palaikant darbingumą, fizinį aktyvumą.

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras aktyviai bendradarbiauja su rajone veikiančiais Alytaus miesto trečiojo amžiaus universitetų filialais Dauguose ir Simne.

Nuo vasario mėnesio Daugų filialo lankytojai reguliariai rinkosi į sveiką senėjimą propaguojančius užsiėmimus, mokėsi kvėpavimo ir streso valdymo technikų, dalyvavo juoko terapijos (juoko jogos) ir Ebru meno užsiėmimuose, mokėsi gaminti sveikiau, tačiau ypač didelis dėmesys buvo skiriamas praktinėms atminties lavinimo galimybėms vyresniame amžiuje, atliekami pratimai, diskutuojama, dalijamasi patirtimi.

Sveikatos biuras artimiausiu metu ir kitų seniūnijų vyresniojo amžiaus gyventojus pakvies į atminties lavinimo ir kitus sveiką senėjimą propaguojančius užsiėmimus.