Sezoninė nuotaikų kaita. Sakoma, kad rudeninius ir pavasarinius nuotaikų svyravimus jaučia ne taip ir mažai žmonių.  Nors gajus įsitikinimas, kad šviesos mažėjimas, dienos trumpėjimas ir rudeninė dargana – priežastys, dažniau išprovokuojančios slogią nuotaiką ir nerimą nei, kad pavasario pokyčiai, tačiau psichologai teigia, kad ne retą melancholiška nuotaika su liūdesio prieskoniu aplanko ir pavasarį. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pavasarišką slogutį skatina vaikyti juoku ir kviečia į juoko terapijos užsiėmimus.

 

Liūdnos mintys užklumpa ne tik rudeniop

Pavasaris – laikas, kai atsigauna gamta, daugėja žalumos, saule kasdien džiaugiamasi vis ilgiau, tad nuotaikos turėtų būti geresnės, o mintys giedresnės. Taip būna tikrai ne visiems. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad pavasario pereinamasis laikas, kuomet daugėja šviesos, atsinaujina gamta ir atsiranda noras keistis, yra emociniai jautrus laikotarpis, nes noras keistis, keisti ir atsinaujinti ne būtinai būna tapatus žengiamiems žingsniams.

Vieniši žmonės pavasarį, kaip ir didžiųjų metų švenčių metu, labiau pajunta savo vienatvę. Išgyvenantys nedarnos laikotarpius šeimoje ypač jautriai reaguoja į pavasarį į gamtą pasiduodančias įsimylėjėlių poreles, o sakykime, sunkų, nepritekliaus ar nedarbo laikotarpį išgyvenantys žmonės, finansinį stygių pavasarį pajaučia dar labiau, nes skirtingai nei aplinkiniai,  ne visada gali planuoti būsimas atostogas, gerbūvio atnaujinimą ir panašius bent minimalų pasitenkinimą teikiančius veiksmus.

Juokas gydo

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bandydamas sklaidyti pavasarines melancholiškas nuotaikas, skatina rajono bendruomenes tai daryti besijuokiant ir kviečia į juoko terapijos (kitaip juokos jogos) užsiėmimus

Juokas gydo. Tai bene dažniausiai girdima frazė, apibūdinanti šios organizmo reakcijos įtaką žmogaus sveikatai. Įžvelgiama daugiau nei dvidešimt juoko naudos organizmui punktų: nuo imuniteto stiprinimo, apsaugos nuo peršalimo, streso, skausmo mažinimo iki santykių tobulinimo, tarpusavio ryšių gerinimo ar virškinimo gerinimo. Juoko metu organizme vyksta biocheminės reakcijos, atsiranda fiziologinių pokyčių, todėl poveikis – neišvengiamas. Kūnas prisisotina deguonimi, išsiskiria taip vadinami „laimės hormonai“.

Išmokti juoktis be priežasties

Juoko terapija arba kitaip, juoko joga, atsirado 1995 m. Indijoje, jos pradininkas – gydytojas Madan Kataria. Šiuo metu pasaulyje tai labai populiaru: veikia klubai, grupės, vyksta mokymai, seminarai. Ji tinka bet kokio amžiaus, bet kokios profesijos žmonėms.

Nėra lengva suprasti, bet žmogaus organizmas nežino, ar juokiamasi iš tikro, ar juokas tik imituojamas,  todėl labai paprastai tariant, juoko joga – tai būdas išmokti juoktis be priežasties, tiesiog būti džiaugsmingais ir patirti juoko teikiamą naudą.

Juokui iššaukti naudojami tam tikri pratimai ir praktikos. Pradedama nuo apšilimo, lengvos šypsenos, vėliau atliekami pratimai, kurių metu ir užgimsta natūralus, tikras juokas. Juokas visų pirma – kūno veiksmas, procesas, todėl jį galima tiesiog atlikti.

Kviečiame prisijungti

Juoko jogos užsiėmimo metu dalyviai nėra juokinami, jie mokomi juoktis ir priežastis tam nebūtina. Užsiėmimų metu atliekami paprasti pratimai, užduotys, praktikos, kurių metu juokas užgimsta savaime, iš pradžių lengvai, pamažu, tiek, kiek kiekvienas gali, ir labai greitai ši veikla perauga į tikrą ir užkrečiantį juoką.

Juoko terapijos užsiėmimai jau vyko Miroslave, Simne, Dauguose ir Pivašiūnuose. Balandžio 19 d. juoko terapiją išbandys Radžiūnų krašto žmonės. Visi kiti, norintys išmokti juoktis be priežasties, bet savo sveikatos vardan, kviečiami kreiptis į Alytaus rajono visuomenės sveikatos biūrą ir susitarti dėl užsiėmimų.

Dalia Kitavičienė

Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė

Veikla vykdoma iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-11-0004 „Sveikos gyvensenos skatinimas Alytaus rajono savivaldybėj“

Nuotraukose akimirkos iš juoko terapijos (kitaip juoko jogos) renginių