Gilioje senovėje, kai mūsų protėvių tykojo daugybė realių pavojų stresas buvo labai reikalingas. Jo paveikti žmonės stodavo į kovą, pabėgdavo arba pasislėpdavo. Kai patenkame į situaciją, kuri mums kelia pavojų ir kurios negalime kontroliuoti, patiriame stresą. Tuo metu suaktyvėja simpatinė nervų sistema, kuri priverčia organizmą mobilizuoti visas jėgas ir pradėti kovoti dėl išlikimo. Trumpalaikio streso metu išsiplečia vyzdžiai, padažnėja kvėpavimas ir širdies ritmas, kraujyje atsiranda daugiau gliukozės iš vidaus organų kraujas suteka į galūnes. Visus šiuos organizmo fiziologinius pokyčius lemia streso hormonai adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis.

Reikėtų paminėti, kad stresą patiria visi gyvi organizmai, tačiau žmogaus stresas kitoks. Žmogui stresą gali sukelti ne vien nepalankios realios situacijos, tačiau ir galvojimas apie įvairias sunkias, įsivaizduojamas problemas.

Dabartinis pasaulis kiek kitoks ir stresą mums sukelia visiškai kitokie dalykai – stresoriai. Stresoriumi lengvai gali tapti nuolatinės vadovo ar šeimos nario pastabos, „rutininė“ namų arba darbinė aplinka, ar net „pandeminė“ situacija pasaulyje, dėl kurios neretai apima nežinomybė, pyktis, nerimas, liūdesys. Dėl atsiradusių nuolatinių negatyvių jausmų žmogus be paliovos jaučia įtampą, nes nuolatos būdrauja – pasirengęs „kovoti arba bėgti“. Tam, kad atitrauktume mintis nuo apnikusių neigiamų emocijų reikalinga neišbandyta, nauja veikla. Tai gali būti – meditacija, atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimai, joga ar net kūrybiniai užsiėmimai.

Tam, kad gebėtume stresui pasipriešinti laiku, kol nepadaryta neatitaisoma žala sveikatai, būtina išmokti jį valdyti.

Kviečiame registruotis į nuotolines praktines streso valdymo treniruotes, kurias vykdys didelę patirtį šioje srityje turinti specialistė. Išankstinė registracija telefonu 8 (315) 21438 arba el. paštu info@alytausrajonovsb.lt.