Kiekvienais metais pirmasis gegužės antradienis skirtas paminėti pasaulinę astmos dieną. Šiais metais ši diena minima gegužės 4-ąją.

Visuomenės sveikatos specialistai nori atkreipti gyventojų dėmesį į šią ligą, siekiant laiku atpažinti simptomus ir kuo anksčiau sulaukti pagalbos. Astma (bronchinė) – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti padidėjusiu bronchų jautrumu, kvėpavimo takų susiaurėjimu, pasikartojančiais dusulio ir kosulio simptomais. Dažniausiai šie simptomai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą, tad pajutus juos nebe pirmą kartą, rekomenduojama pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Astma gali pasireikšti pavojingu dusulio priepuoliu, jam įvykus susitraukia bronchai, sukeldami krūtinės ląstos suspaudimą ir apsunkintą kvėpavimą. Kvėpavimo takuose susidariusios tąsios gleivės taip pat trukdo orui patekti į plaučius, kvėpavimas pasunkėja. Priepuoliams kartojantis jie tampa vis sunkesni ir gali sukelti negrįžtamų plaučių audinių pakitimų. Dėl šių priežasčių labai svarbi astmos kontrolė.

Paplitimas

Sergamumas astma kiekvienais metais didėja visame pasaulyje. Mokslinių tyrimų duomenimis, taip yra dėl aplinkoje esančių alergenų, oro užterštumo, ypatingai šis reiškinys pastebimas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Pasaulyje šia liga serga apie 340 mln. gyventojų, tai yra dažniausiai pasitaikanti lėtinė neinfekcinė liga vaikų tarpe. Nuo astmos kas 7 valandas pasaulyje miršta vienas žmogus. Nemažai šių mirčių būtų galima išvengti, jei pacientai laiku kreiptųsi pagalbos ir būtų tinkamai gydomi.

Paskutiniais (2019 m.) duomenimis Alytaus rajone per metus užfiksuota 112 naujų astmos atvejų, Lietuvoje –13469 naujų susirgimų. Iš viso šia liga Alytaus rajono savivaldybėje serga 480 asmenų.

Priežastis

Nėra aišku kodėl vieniems žmonėms pasireiškia astmos simptomai, o kitiems ne, visgi mokslininkų teigimu, tai aplinkos poveikio ir genetinio polinkio rezultatas. Simptomai dažniausiai atsiranda dėl aplinkoje esančių alergenų, priežastys gali būti šios:

  • Žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsių sporos, naminių gyvūnėlių pleiskanos ar tarakonų atliekų dalelės;
  • Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, pavyzdžiui, peršalimas;
  • Intensyvi fizinė veikla;
  • Šaltas oras;
  • Oro užterštumas, dūmai;
  • Tam tikri vaistai, įskaitant beta blokatorius, aspiriną ​​ir nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, tokius kaip ibuprofenas;
  • Stresas;
  • Sulfitai ir konservantai, dedami į kai kurių rūšių maisto produktus ir gėrimus, įskaitant krevetes, džiovintus vaisius, perdirbtas bulves, alų ir vyną;
  • Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – būklė, kai skrandžio rūgštys kyla atgal į gerklę.

Rizikos faktoriai, padidinantys tikimybę vystytis astmai:

  1. Astma serga giminaičiai;
  2. Kita alerginė liga, pavyzdžiui, atopinis dermatitas;
  3. Antsvoris ir rūkymas;
  4. Pasyvus rūkymas (kai kvėpuojama kito asmens išpučiamais dūmais);
  5. Darbas, susijęs su aplinkoje esančiais chemikalais (plaukų dažai, valymo chemija ir t.t.)

Nors dažnai astma pasireiškia trumpalaikiais kosulio, dusulio priepuoliais, tačiau liga gali paveikti ir sergančiojo miegą, darbą bei kitas kasdienes veiklas.

Astmos priepuolių prevencija

Visi specialistai vienbalsiai pritaria, kad ne visada galima išvengti ligos, tačiau galima su ja susigyventi, žinant kaip valdyti šią lėtinę liga. Pateikiame keletą patarimų sergantiems:

  • Laikykitės savo astmos valdymo plano. Rekomenduojama su savo gydytoju ir sveikatos priežiūros komanda parašyti išsamų vaistų vartojimo ir astmos priepuolio valdymo planą. Tuomet būtina laikytis savo plano.
  • Vakcinacija nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos. Nuolatinis skiepijimas gali užkirsti kelią gripui ir plaučių uždegimui..
  • Nustatykite, kas jums sukelia astmos priepuolius ir venkite tų veiksnių. Sužinokite, kas pablogina astmos kontrolę, ir imkitės veiksmų, kad išvengtumėte astmos priepuolių.
  • Stebėkite savo kvėpavimą. Galima išmokti atpažinti būsimo priepuolio įspėjamuosius požymius, tokius kaip nestiprus kosulys, švokštimas ar dusulys. Kadangi plaučių funkcija gali susilpnėti, kol nepastebima jokių požymių ar simptomų, reguliariai matuokite ir registruokite maksimalų oro srautą naudodamiesi didžiausio srauto matuokliu namuose. Galima paprašyti gydytojo, kad parodytų, kaip stebėti didžiausią oro srautą namuose.
  • Vaistus gerti, kaip paskyrė gydytojas. Negalima nutraukti ar pakeisti vaistų vartojimo net jei pasikeitė astmos požymiai ar susilpnėjo simptomai.
  • Grūdinkite ir stiprinkite organizmą.
  • Venkite buvimo prirūkytose patalpose.
  • Vartokite pakankamai skysčių (vidutiniškai 2 litrus per parą), sportuokite. Ypač tinkami amžių atitinkantys fiziniai pratimai, kuriuos atliekant reikia giliai kvėpuoti (pvz., plaukimas ar joga).

 

Nors tai viena seniausiai medicinos istorijoje žinomų ir viena iš dažniausių lėtinių ligų, tačiau tinkamai gydant, naudojant šiuolaikines priemones, ligą galima visiškai kontroliuoti, išvengiant jos paūmėjimų ir  gyvenant visavertį gyvenimą.

 

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras