Kriziniu nėštumu įprastai vadinamas neplanuotas, sukeliantis moteriai, kartais ir visai šeimai, asmeninę krizę nėštumas. Nors kartais jis gali būti planuotas bei lauktas, tačiau tampa krize, kuomet iš esmės pasikeičia įprasta moteriai kasdienybė ar sužinoma, kad vaisius turės ligų, suprastėja artimųjų tarpusavio santykiai ar materialinė situacija.

Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, natūralu sutrikti, nežinoti, kaip elgtis, kadangi išmokti ir anksčiau taikyti problemų įveikos mechanizmai krizės metu paprastai neveikia. Krizinio nėštumo metu besilaukiančioji išgyvena aibę nemalonių jausmų: nerimą, įtampą, dvejones ir baimę dėl apsisprendimo, ar tęsti nėštumą, beviltiškumą. Aplinkiniai krizės ištiktą moterį ar šeimą gali atpažinti iš neįprastos elgsenos, pykčio priepuolių, nuovargio, padidėjusio jautrumo ir bejėgiškumo. Tokios moterys jaučiasi labai priklausomos nuo artimųjų, linkę užsisklęsti savyje.

Artimųjų pastangos įsijausti į situaciją, atjauta ir palaikymas yra svarbiausi veiksniai, padedantys nėščiajai susitaikyti su neplanuotu nėštumu ir ramiau priimti tinkamą sprendimą – gimdyti ar ne. Be to, krizinio nėštumo metu labai svarbus gydytojo vaidmuo. Atlikti tyrimai rodo, kad moterims, išgyvenančioms krizę, labiausiai trūko gydytojo palaikymo, patarimo, objektyvios informacijos apie abortą bei paskatinimo gimdyti.

Išgyvenančios krizinį nėštumą moterys ir jų artimieji nemokamos psichologinės pagalbos gali kreiptis į Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą (tel. 8 31521438 , el.p. algimantas.kitrys@alytausrajonovsb.lt). Taip pat, įvairialypę nemokamą pagalbą, esant kriziniam nėštumui, visoje Lietuvoje teikia Krizinio nėštumo centras (tel. +370 603 57912, el. p. pagalba@neplanuotasnestumas.lt).