Penkios valandos „telefone“ – ar tai normalu?

lgesnis vaikų ir paauglių buvimas prie ekranų yra susijęs su įvairiomis fizinės ir psichikos sveikatos problemomis, pvz., trumpesniu miegu, dažnesniais somatiniais skundais, nesveiko maisto vartojimu, didesnėmis elgesio ir emocijų permainomis. Tokių išvadų priėjo mokslininkai tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Ką daryti, kad informacinių technologijų žala mažėtų? Kodėl aktyvus gyvenimo būdas pralaimėjo kovą su išmaniaisiais ekranais?

Į šiuos ir panašius klausimus atsakymų ieškota jau tradicinėje Alytaus rajono savivaldybės mokinių konferencijoje „Išgirskite mus“, kurią jau ketvirtą kartą organizavo Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Konferencijoje savo tyrimus pristatė ir pranešimus skaitė visų Alytaus rajono gimnazijų vyresniųjų klasių mokinių komandos.

Visuomenės sveikatos biuro direktorė Jolanta Jakubauskienė akcentavo, kad moksleivių konferencija yra skirta išgirsti jaunus žmones, kurie ir yra labiausiai „kaltinami“ nesaikingu ir žalingu informacinių technologijų naudojimu. Kaip jie mato šią situaciją? Kaip siūlytų spręsti problemas? 

Šio amžiaus jaunuoliai nemėgsta draudimų ir ribojimų, todėl įdomu, kaip jie siūlo įveikti kompiuterio laiko „dozavimo” iššūkius.

Visos komandos domėjosi, kiek laiko prie išmaniųjų ekranų įprastai praleidžia vaikai, paaugliai, mokytojai ir net tėvai. Nors tyrimai buvo atlikti naudojant skirtingas anketas, specialias laiką, praleidžiamą naršant telefone, fiksuojančias programėles ar net interviu, visų jaunųjų tyrėjų pateiktos išvados buvo panašios – daugiausia naudojamasi telefonu, jame „užsibūnama“ daugiau negu po penkias valandas kasdien.

Įdomu tai, kad dauguma apklaustųjų akcentavo, jog internete jie dažniausiai ieško informacijos, reikalingos mokslui, tačiau, paklausti apie dažniausiai naudojamus kanalus, jais įvardija pramoginius Youtube, Tik Tok ir Facebook. Tai iš esmės paneigia mokslo žingeidumo paieškų prioritetą.

Moksleivių tyrimai taip pat atskleidė, kad naudojimasis informacinėmis technologijomis didėja su amžiumi, kaip ir galimybė nuo jų atsiplėšti. Įtaigūs praktiniai pavyzdžiai atskleidė, kad pradinukai net ir neraginami gali pertraukas tarp pamokų leisti be telefonų. To, deja, beveik nepavyksta „priprašyti“ vyresniųjų klasių mokinių.

Vertinimo komisija, kurioje dirbo Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Laima Zavistauskienė ir Visuomenės sveikatos biuro psichologas Algimantas Kitrys, daugiausia dėmesio skyrė komandų teikiamiems pasiūlymams ir rekomendacijoms, kurios „atplėštų“ vaikus ir paauglius nuo išmaniųjų ekranų.

Sporto ar žaidimų pertraukos, įpareigojantys susitarimai, tokie, kaip „valgome, bet ne naršome“, „diena be telefono“ ar specialios akcijos, buvo įvardintos, kaip galimybė sumažinti jaunų žmonių naudojimąsi informacinėmis technologijomis.

Nuskambėjo net ir radikalių pasiūlymų, pvz., mokykloje blokuoti Wi-fi ryšį ar įpareigoti mokinių tarybą pertraukų metu moksleivius užimti įdomia fizine, interaktyvia veikla.

„Šaunūs ir žingeidūs jauni žmonės. Drąsiai galiu daugumą iš jų pavadinti jaunaisiais tyrėjais. Išsamūs tyrimai, nuoseklios išvados ir drąsūs pasiūlymai. Labai linkiu įsiklausyti į jų nuomonę“, – konferencijoje kalbėjo ir ją apibendrino Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė. – „Šios konferencijos dėmesys buvo nukreiptas į jaunuolių naudojimąsi informacinėmis technologijomis, tačiau mums, suaugusiems, reikia ne pirštu rodyti į jaunuolius, sakant, kad jie praranda bendravimo įgūdžius ir persikelia į virtualią erdvę, o sąžiningai ir savikritiškai pažvelgti į save. Kiek šiandien patys praleidome laiko beprasmiam žvilgčiojimui ir naršymui internete?“.

Suskaičiavus balus paaiškėjo ir konferencijos metu pristatytų tyrimų prizininkai. Trečiosios vietos laimėtojais tapo Butrimonių gimnazistai (Kamilė Kerevičiūtė, Karolis Marcinkevičius ir Akvilė Marcinkevičiūtė), antroji vieta paskirta Simno gimnazijos komandai (Laura Kisieliūtė, Paulius Stankevičius, Armandas Andreikevičius, Asta Žvinakytė), o geriausio tyrimo ir pranešimo autoriais pripažinta Miroslavo gimnazijos komanda (Rimantė Jaciunskaitė, Alanas Rudaitis, Kamilė Žąsaitytė).