Krūties vėžio prevencija

Spalio 15-oji – Pasaulinė krūties diena. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į sergamumą ir mirtingumą dėl krūties vėžio, akcentuojant prevencinių priemonių taikymo svarbą.

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje Vakarų pasaulio šalių. Bet kuri moteris per gyvenimą turi apie 10 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. Kiaušidžių vėžiu moterys serga rečiau – 1,4 proc. rizika, tačiau šis susirgimas labai sunkiai diagnozuojamas ankstyvose stadijose, todėl yra sunkiai pagydomas. Dauguma vėžio atvejų yra sporadiniai (atsitiktiniai), veikiant išoriniams (aplinkos) veiksniams, tačiau 5–10 proc. krūties vėžio ir 15–20 proc. kiaušidžių vėžio atvejų išsivysto dėl paveldėtų genetinių pokyčių (genų mutacijų). Su krūties vėžiu susijusių genų mutacijos padidina riziką sirgti ir kitomis onkologinėmis ligomis – prostatos, kasos vėžio bei melanomos.

Ką galima daryti prevenciškai?

Kiekvienai moteriai labai naudinga išmokti stebėti savo krūtis, t. y. mokėti atlikti krūtų savityrą. Nuolat stebėdama savo krūtis ji greitai pajunta ir supranta, kai jose atsiranda kokių nors pokyčių, kurių anksčiau nebuvo. Krūtų savityra – tai savo krūtų tyrimas apžiūros ir apčiuopos būdu. Krūtų savityra neatstoja mamografinio tyrimo ar gydytojo apžiūros, tačiau nuolat ją atlikdama moteris gali pati aptikti dar ankstyvos stadijos piktybinį naviką ar kitokius darinius, kuriuos reikia gydyti, nes juose laikui bėgant gali rastis vėžys.

Krūtų savityrą reikia pradėti nuo jaunystės ir tęsti visą gyvenimą. Tirtis reikia vieną kartą per mėnesį, tą pačią dieną, geriausia po menstruacijų (jei jų nebėra, bet kurią dieną), kai jos būna „ramios“, neskausmingos bei minkštos. Kaip pačiai apžiūrėti bei čiuopti krūtis, rasite šios knygelės vidinėje viršelio pusėje.

Savityros žingsniai:

  • Nusirenkite ir atsistokite prieš veidrodį. Rankas nuleiskite prie klubų. Apžiūrėkite savo krūtis, ieškodama bet kokių susiraukšlėjimo, įdubimo ženklų arba krūtų dydžio, formos ar simetrijos pakitimų.
  • Pakelkite rankas, uždėkite jas ant pakaušio ir vėl ieškokite jau minėtų ženklų.
  • Sukamaisiais judesiais kruopščiai ištirkite savo krūtų audinį ieškodama gumbelių ar audinio sustandėjimų.
  • Patikrinkite, ar jūsų speneliai neįtraukti. Ir apžiūrėkite. Ar nėra išskyrų iš jų.
  • Patikrinkite pažastį, ar joje nėra gumbelių arba audinio sustandėjimų.
Kokie požymiai signalizuoja būtinybę apsilankyti pas specialistą?
  • Gumbas ar sukietėjimas krūtyje ar šalia jos;
  • Neįprastos išskyros iš spenelio, gali būti kraujingos;
  • Krūties dydžio ar formos pakitimai;
  • Krūties odos spalvos pakitimai;
  • Spenelio formos pakitimai;
  • Spenelio odos pleiskanojimas ar lupimasis;
  • Bet kokie krūties spalvos, formos, konsistencijos pakitimai.

 

50-69 m. moterys turi galimybę dalyvauti krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.

Kiekviena 50–69 metų moteris gali 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą. Patikros metu moteriai yra atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija), kurio tikslas – patikrinti, ar krūtyje neatsirado pakitimų. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas (tyrimo tikslumas 85–95 %), trunkantis kelias minutes ir nesukeliantis jokių nemalonių pojūčių.

 

Sportuoti nemokamai Alytaus r. gyventojai gali net 13-oje gyvenviečių

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skatina rajono gyventojus fizinį aktyvumą paversti įpročiu ir didina galimybes sportuoti, todėl daugiau nei dešimtmetį organizuoja mankštas ten, kur jų labiausiai reikia – šalia gyventojų: bendruomenių namuose, kultūros centro salėse, mokyklose ir seniūnijose.
 
Prie 12-os jau besimankštinančiųjų jungiasi ir Nemunaičio bendruomenė, kurioje fizinio aktyvumo užsiėmimai vyks pirmadieniais, 15:00 valandą buvusios mokyklos sporto salėje
 
Kviečiame prisijungti prie jau sportuojančių.

Kviečiame Alytaus rajono įmones pasiženklinti savo gaminius „Rakto skylutės“ simboliu

Koks yra šio simbolio tikslas?

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Tai įprasti produktai, tačiau juose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. Toks produktų gerinimas būtinas, nes Lietuvoje atlikti gyventojų faktinės mitybos tyrimai rodo, kad gyventojų mityba jau daugelį metų skurdi, nesubalansuota ir nepalanki sveikatai – suvartojama ypač daug sočiųjų riebalų, angliavandenių ir druskos, bet per mažai daržovių, viso grūdo duonos.

Nesubalansuota mityba skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, nutukimą, 2-jo tipo cukrinį diabetą. Vien širdies ir kraujagyslių ligos ir vėžys šalyje lemia 3/4 visų Lietuvos gyventojų mirčių ir pagal šiuos rodiklius Lietuva yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje.

Ar šis simbolis pažįstamas tik Lietuvoje?

Simbolis „Rakto skylutė“ yra Europos Sąjungoje registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos Nacionalinė maisto agentūra (ženklo savininkė) leido naudoti Lietuvoje. Šis simbolis naudojamas nuo 1989 m. ir yra plačiausiai paplitęs Europoje tarp panašios paskirties ženklų. Europos Komisija jį laiko pozityviu ir objektyviausiu. Juo žymimi maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Lietuvoje. Galimybę jungtis prie šį ženklą naudojančių šalių svarsto ir kitos ES valstybės.

Kviečiame prisijungti. Mes mielai Jums pagelbėsim.