Vykdyti atrankiniai tyrimai Alytaus rajone

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistai kiekvieną pusmetį renka ir analizuoja moksleivių į mokyklas pristatytas sveikatos pažymas. Surinkti duomenys teikiami biurui, kur paruošiama bendra mokinių sergamumo analizė padedanti įvertinti vaikų sveikatos būklę ir jos pakyčius. Mokyklose dirbantiems sveikatos specialistams analizė padeda kryptingiau planuoti ir įgyvendinti sveikatos priežiūrą, stiprinant bei saugant visos mokyklos bendruomenės sveikatą.

Visiškai sveikų vaikų Lietuvoje mažėja. Dažnas pradinukas vos pradėjęs lankyti mokyklą jau skundžiasi suprastėjusia rega, greitu nuovargiu, pilvo ar galvos skausmu.

2015 metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais sirgo 44 proc. visų Alytaus rajono bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių moksleivių, iš kurių beveik trečdalis sirgo daugiau negu vieną kartą.

Siekiant įvertinti Alytaus rajono ugdymo įstaigose vykdomos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos veiksmingumą, biuras jau ketvirtus metus iš eilės rengia 5 ir 9 klasių moksleivių sveikatos žinių patikrą (testą).

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ ir Higienos norma 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. moksleiviai mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistui turi pateikti statistinę apskaitos formą Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“, kurioje pateikiama informacija apie moksleivių profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus.

Analizuojant moksleivių sergamumą 2015 m. sausio–birželio mėnesiais, paaiškėjo, jog bent vieną kartą analizuojamu laikotarpiu pamokas praleido daugiau nei pusė (55,4 roc.) Alytaus rajono bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių moksleivių. Lyginant su praėjusių metų tokiu pat laikotarpiu, praleidusiųjų pamokas dėl ligos padaugėjo 10-čia procentų.

Atlikus moksleivių sergamumo analizę paaiškėjo, kad 2014 metų sausio–birželio mėnesiais sirgo 49,6 proc. visų Alytaus rajono bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių moksleivių. Beveik pusė sirgusiųjų sirgo daugiau negu vieną kartą.
Bendras moksleivių sergamumas 2013–2014 mokslo metų antrąjį pusmetį neženkliai sumažėjo lyginant su praėjusių metų tuo pat laikotarpiu.

Kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. moksleiviai mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistui turi pateikti statistinę apskaitos formą Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“, kurioje pateikiama informacija apie moksleivių profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus.

Vadovaujantis pateiktais duomenimis, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras atlieka vaikų sergamumo analizę, kuri svarbi norint tikslingai vykdyti profilaktines sveikatos stiprinimo priemones, parinkti atitinkamus visuomenės sveikatos mokymo metodus, įvertinti jau vykdomos veiklos efektyvumą.

Moksleivių sergamumo už 2013 m. sausio – birželio mėnesių laikotarpį analizė rodo, kad bent vieną kartą pamokas dėl ligos (analizuotos tik gydytojo pažymos, kurios pristatomos po ligos) šiuo laikotarpiu praleido 51,1 proc. moksleivių. Antrą 2012 – 2013 mokslo metų pusmetį sirgo beveik 9 proc. daugiau moksleivių negu pirmąjį mokslo metų pusmetį, t.y. 2012 m. rugsėjo - gruodžio mėnesių laikotarpiu. Palyginus moksleivių sergamumą su atitinkamu 2012 m. sausio – birželio mėnesių laikotarpiu, 2013 m. moksleivių sergamumo rodikliai išaugo: 1000 moksleivių sausio – birželio mėnesiais teko 510,7 susirgimo (2012 m. – 361,7).

2012 metų rugsėjo - gruodžio mėnesiais sirgo 42,4 proc. Alytaus rajono moksleivių. Tai beveik 3 proc. daugiau sirgusių moksleivių negu tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais. Trečdalis sirgusių moksleivių sirgo daugiau negu vieną kartą. Moksleivių sergamumas 2012 m. pirmą pusmetį visose amžiaus grupėse buvo didesnis negu tuo pačiu laikotarpiu 2011 m. Vertinant sergamumą pagal klases, mažiausių (0-4 klasių) ir vyriausių (9-12 klasių) moksleivių sergamumas buvo panašus (sirgo apie 43 proc. šių grupių vaikų), šiek tiek mažesnis sirgusių vaikų skaičius buvo užregistruotas 5-8 klasėse - sirgę moksleiviai sudarė 41,7 proc. bendro 5-8 klasių vaikų skaičiaus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais moksleiviai kasmet iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistui turi pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 patvirtintą statistinę apskaitos formą Nr. 027-1/a, kurioje pateikiama informacija apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus. Moksleivių, pasitikrinusių sveikatą, procentinė dalis kasmet svyruoja: tai didėja, tai šiek tiek sumažėja. 2012 m., lyginant su 2011 metais, moksleivių pasitikrinusių sveikatą padaugėjo 1,4 proc. (pernai sveikatą pasitikrino 91,7 proc. Alytaus rajono moksleivių, 2012 m. – 93,1 proc.). 2012 metais sumažėjo moksleivių, turinčių sutrikimų, skaičius: nuo 964 (43,4 proc.) iki 850 (40,9 proc.).

Praėjusio mokslo metų pusmečio moksleivių sergamumo analizės duomenys parodė, kad rugsėjo-gruodžio mėnesiais pamokas dėl ligos praleido du trečdaliai Alytaus rajono moksleivių. Daugiausiai sirgo vyresniųjų (9-12) klasių moksleiviai. Visose amžiaus grupėse labiausiai vyravo kvėpavimo sistemos ligos.

Alytaus rajono vaikų sveikatos rodikliai rodo, jog sveikiausi Alytaus rajono mokyklose yra vyriausiųjų (9-12 ir gimnazijos) klasių moksleiviai. Daugiausiai sveikatos sutrikimų, tenkančių 1000 – čiui moksleivių, turi 5-8 klasių moksleiviai. Jie dažniausiai iš visų klasių skundžiasi skeleto - raumenų sistemos ligomis, kvėpavimo sutrikimais, endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis bei virškinimo sistemos ligomis.

Kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. į mokyklą pristatoma vaiko sveikatos pažyma (forma NR. 027-1/0), kurioje gydytojai patikrinę vaikų sveikatą, surašo sveikatos sutrikimus (jei jų yra), teikia rekomendacijas arba nurodo, kad moksleivis yra sveikas ir pasiruošęs mokyklai. Visuomenės sveikatos specialistai pažymas surenka ir paruošia duomenų apdorojimui.

Pasaulio sveikatos organizacija apibūdina sveikatą kaip fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimą. Didžiausią įtaką sveikatai turi gyvensena ir elgsena, genetiniai ir biologiniai veiksniai, aplinka, sveikatos priežiūra. Mokinių sveikatos skirtumus sąlygoja socialinės ir ekonominės sąlygos (netinkamas būstas, stresas, skurdas, užterštumas, socialinės paramos stygius), gyvensenos ypatumai (rūkymas, mityba, fizinis aktyvumas). Šią lengvai pažeidžiamą visuomenės jungtį būtina nuolat stebėti, vertinti ir žinoma suteikti jiems reikiamų žinių ir įgūdžių. Būtent todėl, kiekvienais metais atliekama sveikatos pažymų duomenų analizė, kuri nukreipia visuomenės sveikatos specialistus veikti reikiama linkme.