Naujienos

Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) organizuoja kasmetinį renginį „Mama, noriu gimti blaivas”, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į vartojamo alkoholio žalą nėštumo metu būsimam vaikeliui.

Ta proga organizuojamas konkursas „Sveikas nėštumas = laiminga vaikystė”, kuriame kviečiami dalyvauti visų Lietuvos mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai ir aukštųjų mokyklų studentai. Geriausiųjų darbų autoriai bus apdovanojami Sveikatos apsaugos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir kitų rėmėjų įsteigtais prizais pagrindinio renginio metu, gegužės 10d., 15.30 val. Bernardinų sodo centrinio fontano aikštėje, Vilniuje.

Konkursą sudaro dvi sritys:

9-12 klasių moksleiviai ir studentai kviečiami sukurti filmuką apie alkoholio poveikį būsimai mamai ir jos vaikui (daugiau informacijos prisegtuke).

5-8 klasių moksleiviai kviečiami dalyvauti meno/dailės kūrinių konkurse (daugiau informacijos prisegtuke).

Kūrinius siųsti galima nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki balandžio 30 d. adresu konkursas@limsa.lt

2015 m. gegužės 1 d. bus paskelbti nugalėtojai, su kuriais bus susisiekta asmeniškai. Visi atsiųsti filmukai, nuotraukos bei kiti meno kūriniai bus atrinkti ir vertinami atsakingosios komisijos, o vėliau skelbiami internetinėje erdvėje, kad juos galėtų įvertinti ir visuomenė.

Konkurso aprašai:

Filmuko kūrimas

Meninis konkursas

Taip pat kviečiame pasižiūrėti filmuką: spauskite čia

LiMSA (Lietuvos Medicinos Studentų Asociacijos) informacija

2015 m. balandžio 15 d. penktą kartą startuoja sveikatos žinių vertinimo konkursas „Reikia išmokti sveikam išlikti (Vydūnas)“. Konkurso tikslas – kelti gyventojų sveikatos raštingumą, skatinti visuomenę domėtis sveika gyvensena, ligų ir traumų prevencija.

Konkursas prasideda 2015 m. balandžio 15 d. 12 val. interneto svetainėje paskelbus pirmojo lygio sveikatos žinių testą. Atsakymai į pirmojo lygio sveikatos žinių testo klausimus internete registruojami iki 2015 m. birželio 1 d. 12 val. Antrasis konkurso etapas, kuriame dalyvaus penki geriausiai atsakę į pirmojo lygio testo klausimus, vyks 2015 m. spalio 4 d. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykloje – Vytauto g. 87, Trakuose.

2015 metų bus tikrinamos konkurso dalyvių žinios apie vyresniojo amžiaus žmonių sveikatos stiprinimą ir palaikymą. Konkurso pirmojo etapo nugalėtojus pasveikins ir apdovanos konkurso partneriai – savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Antrojo (finalinio) konkurso etapo nugalėtojas apdovanojamas pagrindiniu konkurso organizatoriaus prizu – 100 eurų dovanų kuponu. Geriausias sveikatos žinias pademonstravę pirmojo ir antrojo etapo dalyviai bus papildomai apdovanoti konkurso partnerių ir rėmėjų prizais bei dovanomis (pagal rėmėjų nustatytus papildomus kriterijus).

Kviečiame dalyvauti

Norinčius dalyvauti konkurse, prašome registruotis čia
Konkurso nuostatai

Jau dešimtą kartą Europoje balandžio 20–25 dienomis bus minima Europos imunizacijos savaitė, kurios tikslas: didinti imunizacijos apimtis,  gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą. Šiais metais pagrindinis dėmesys bus skiriamas imunizacijos pasiekimams Europos regione bei politikų ir imunoprofilaktikos ekspertų atsakomybės skatinimui.

Nuo 2016 m. Lietuva prisijungs prie pažangių Europos Sąjungos valstybių, kuriose skiepijimas nuo žmogaus papilomos viruso yra įtrauktas į profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Lietuvoje kasmet gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta apie 500 moterų ir beveik 200 moterų miršta. Kartu su Rumunija mūsų šalis išsiskiria pačiais didžiausiais sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliais Europos Sąjungoje.
Daugiau nei 99 procentus visų šio vėžio atvejų sukelia žmogaus papilomos virusas.

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad vakcinos nuo žmogaus papilomos viruso turi būti įtrauktos į nacionalinius profilaktinių skiepijimų kalendorius, skiepijant 9–13 metų amžiaus mergaites iki lytinio gyvenimo pradžios. Šio amžiaus mergaitėms užtenka dviejų vakcinos dozių. Vakcinos efektyvios ir vyresniame amžiuje, net ir tuo atveju, jei moteris jau užsikrėtusi žmogaus papilomos virusu.

Dr. doc. S.Čaplinsko teigimu: „Sprendimas nesiskiepyti – tai sprendimas prisiimti ligos riziką“.

Nors neretai girdime antivakcininių judėjimų pranešimų apie skiepų žalą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas pabrėžė, jog medicinos mokslas grindžiamas įrodymais.

„Dauguma jaunų tėvų šiandien nėra matę tymų, parotito, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės ar kokliušo atvejų. Dėl to dalis jų klausia, ar vakcinos ir toliau yra reikalingos. Profesionalų išsakoma nuomonė apie vakcinas pagrįsta įrodymais, bet ne spėliojimais ir visuomenę klaidinančiais stereotipais. Sprendimas neskirti vakcinos yra sprendimas prisiimti šios ligos riziką“, – sakė dr. doc. S.Čaplinskas.

PSO duomenimis, imunizacija – viena ekonomiškai efektyviausių visuomenės sveikatos veiklos sričių. Šiuo metu pasaulyje vakcinacija įvardijama, kaip viena didžiausių sėkmių visuomenės sveikatos istorijoje bei būtina asmens sveikatos priežiūros dalis, įgalinanti vaikus apsaugoti nuo susirgimų, jų komplikacijų bei mirčių.

Dabar vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. PSO duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių.

Imunizacijos programos per pastaruosius 30 metų atnešė pastebimos naudos. PSO tikslas – pasiekti 90 proc. ir daugiau pasiskiepijimo nuo vakcinomis valdomų infekcijų apimtis. Tokiam rezultatui pasiekti reikia padaryti dar labai daug. Apie 700 tūkst. žmonių Europos regione nėra paskiepijami nuo užkrečiamųjų ligų, valdomų skiepais.

Lietuvoje vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos. Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą pasiektos aukštos skiepijimo apimtys.

Vykdant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje ženkliai sumažėjo sergamumas kokliušu, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke. Jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu ar naujagimių stablige, difterijos ir stabligės registruojami tik pavieniai atvejai vyresnio amžiaus žmonių tarpe.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, likviduotas sergamumas poliomielitu, siekiama likviduoti sergamumą tymais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata. Dažniausiai keturkojų su išmatomis platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. 2014 m. iš viso užregistruota 177 šių ligų atvejų, tai 11,5 proc. mažiau nei užpernai.

Mūsų šalyje 2014 m. registruoti 58 toksokarozės atvejai, didžioji dalis vaikų tarpe (1 pav.). Jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, silpna imuninė sistema, užteršta aplinka, kurioje vaikai žaidžia, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais, kurie nereguliariai gydomi nuo kirminų. 2014 m. kaimo gyventojų sergamumo toksokaroze rodiklis buvo šiek tiek didesnis nei miesto gyventojų.

 1 pav. Sergamumo toksokaroze rodiklis pagal amžiaus grupes 2013–2014 m.

Šalyje 2014 m. iš viso buvo užregistruota 97 įgytos toksoplazmozės atvejų. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo 25–34 metų žmonių grupėje (14,3 atvejų 100 tūkst. gyv.). Kaimo gyventojų sergamumo toksoplazmoze rodiklis buvo mažesnis nei miesto gyventojų, atitinkamai 1,4 ir 4,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šia liga dažniau užsikrečia ir serga moterys, nes jos dažniau gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže, prižiūri kates. 2014 m. iš viso buvo užregistruota 12 sergančių vyrų ir 85 moterys. Ši infekcija ypač pavojinga kūdikio besilaukiančioms moterims, kadangi toksoplazmoze užsikrėtusi nėščioji gali perduoti ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė).

Vaisiaus pažeidimo sunkumas priklauso nuo nėštumo laiko, kuriuo metu įvyko užsikrėtimas. Sunkiausiai vaisius pažeidžiamas užsikrėtus nėštumo pradžioje. Beveik pusė vaikų, gimusių toksoplazmoze sergančioms motinoms, suserga toksoplazmoze. Jei serganti moteris gydosi, rizika užsikrėsti vaikui sumažėja.

Lietuvoje 2014 m. iš viso užregistruoti 22 echinokokozės atvejai. Didžiausias echinokokozės sergamumo rodiklis buvo pensinio amžiaus žmonių grupėje (1,7 atvejo 100 tūkst. gyv.). Kaimo gyventojų sergamumo echinokokoze rodiklis buvo didesnis nei miesto gyventojų, atitinkamai 1,2  ir 0,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Profilaktika

Laikytis higienos: grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku, kačiuku kruopščiai nusiplauti rankas (po tekančiu vandeniu su muilu).

Valgyti tik nuplautas uogas, vaisius, daržoves, vandenį gerti tik iš patikimų švarių vandens šaltinių.

Savo augintiniais reguliariai gydyti nuo kirminų, neleisti laižyti veido, maistui skirtų indų. Surinkti gyvūnų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius, nežaisti su valkataujančiais gyvūnais, rūpintis savo augintinių švara.

Vaikų smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose. Nenaudojamas uždengti. Smėlį keisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Neleisti vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas.

Vasarą, iškylaujant lauke, nukritusio ant žemės maisto, jeigu jo negalima nuplauti, nevalgyti. Maistą laikyti sandariuose induose, apsaugančiose nuo dulkių, musių, tarakonų ir kitų vabzdžių, jie gali pernešti parazitų kiaušinėlius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija