Naujienos

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai džiaugiasi, kad geras pavyzdys „užkrečia“. Alytaus rajone, Luksnėnų kaime, ūkininkaujantis ūkininkas Šarūnas Naruševičius biuro tinklapyje perskaitęs žinutę apie galimybę prisijungti prie sveikatai palankesnių maisto produktų gamintojų būrio ir „Rakto skylute“ paženklinti savo auginamą produkciją, kreipėsi į biuro specialistus ir įgyvendino tikslą.

Šarūno ūkyje auginami ir parduodami „Fasuoti vyšniniai pomidorai“, „Fasuoti vynuoginiai pomidorai“, „Fasuoti raudoni slyviniai pomidorai“, „Fasuoti juodieji pomidorai“, „Fasuoti avietiniai pomidorai“, „Fasuoti geltoni slyviniai pomidorai“, „Fasuoti kokteiliniai pomidorai“, „Fasuoti mini kumato pomidorai“, „Fasuoti ilgavaisiai agurkai“ atitinka sveikatai
palankaus maisto, ženklinamo tarptautiniu „Rakto skylutės“ simboliu, kriterijus.

Primename, kad „Rakto skylutė“ paženklinti produktai turi mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaisių ir daržovių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvartoti bent 400 gramų. Deja, daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos gyventojai daržovių ir vaisių suvartoja gerokai mažiau.

2022 metais Alytaus rajone atliktas suaugusiųjų gyvensenos tyrimas, kuriame buvo analizuojami ir mitybos įpročiai, parodė, kad vos kas antras Alytaus rajono savivaldybės gyventojas, bent kartą per dieną valgo šviežias daržoves (neskaitant bulvių). Alytaus rajono savivaldybės sveikatos priežiūros specialistai primena, kad daržovės– puikus vitaminų ir
mineralinių medžiagų šaltinis, kuris mažina riziką susirgti širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis, ir pataria vartoti jų kuo daugiau.

Džiaugiamės, kad jų galima įsigyti ir Alytaus rajone užaugintuose daržininkystės ūkiuose.
Kviečiame ir kitus Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių maisto produktų gamintojus prisijungti prie sveikatai palankesnių maisto produktų gamintojų būrio ir „Rakto skylutės“ ženklinimo sistemos. Dėl bendradarbiavimo ir išsamesnės informacijos galima kreiptis tel. 8 (315) 214 38 arba el.p. info@alytausrajonovsb.lt.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai kasmet užregistruoja po kelias dešimtis gyvūnų askaridžių sukeliamos infekcijos – toksokarozės atvejų. Per penkis šių metų mėnesius (sausio–gegužės mėn.) ši liga buvo nustatyta 25 asmenims, iš jų 18 nepilnamečių. Vasarą vaikai namų teritorijose ar paplūdimyje daugiau laiko praleidžia žaisdami su smėliu, kuriose gali būti šunų ir kačių išmatų, todėl didėja tikimybė užsikrėsti šia pavojinga liga. Kaip užsikrečiama toksokaroze, kokie ligos simptomai ir kaip nuo jos apsisaugoti, skaitykite pranešime. 

Užsikrečiama per aplinką

Toksokoros (Toxocara canis) yra apvaliosios kirmėlės, kurių pagrindiniai platintojai yra šunys ir katės. Gyvūnai, užsikrėtę toksokaromis, savo išmatomis, kuriose yra kirmėlių kiaušinėlių, užteršia aplinką.

Žmogus toksokaroze užsikrečia subrendusiems kirmėlių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai užsikrečiama nuo nešvarių, žemėtų rankų, pavyzdžiui, vaikai gali užsikrėsti žaisdami smėlio dėžėse, žaliosiose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų, valgydami neplautas uogas, vaisius bei daržoves.

Žmogus tiesiogiai nuo gyvūno užsikrėsti negali, nes toksokarų kiaušinėliai iš šuns ar katės žarnyno pakliuvę į aplinką būtinai turi pereiti vystymosi dirvožemyje etapą, kad subręstų, tačiau augintiniai gali pernešti subrendusius toksokarų kiaušinėlius, kurie patenka ant jų kailio ar liežuvio. Žmogus nuo žmogaus taip pat šia infekcija neužsikrečia.  

Dažniausiai toksokaroze užsikrečia ir serga vaikai nuo 4 iki 14 metų. Maži vaikai dažnai neturi tinkamų higienos įpročių, todėl rizika jiems susirgti šia liga yra kur kas didesnė. Užsikrėsti galima visus metus, tačiau didžiausia tikimybė – vasaros-rudens mėnesiais, kada susikaupia didžiausias subrendusių kiaušinėlių kiekis ir žmonių kontaktas su dirvožemiu yra daug dažnesnis.

Simptomai – įvairūs

Patekęs į žmogaus virškinamąjį traktą, žarnyne kirmino kiaušinio apvalkalėlis ištirpsta, lerva išsilaisvina  ir įsiskverbia į žarnos gleivinę, toliau patenka į kraują, kuris nuneša lervas į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, kasą, akis ir kitus organus.

Šiai ligai  būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikartojanti eiga. „Kadangi kirmėlių lervos migruoja arba kitaip tariant „keliauja“ po žmonių organus, susirgusiuosius vargina įvairūs skirtingi simptomai. Vieniems tai gali būti pasikartojantis karščiavimas, nemalonūs pojūčiai pilve, kitiems – vėmimas ir pykinimas, padidėjusios kepenys, sausas kosulys, odos pažeidimai, regos sutrikimai, bendras silpnumas, apetito stoka“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Kokių prevencinių priemonių būtina imtis?

Specialistai pabrėžia, kad toksokarozė ypatingai susijusi su žmonių elgesiu ir higienos įgūdžiais. „Kad nesusirgtume šia liga, labai svarbu laikytis higienos taisyklių. Grįžus po darbo darže, sode, pažaidus su šunimis ar katėmis, taip pat prieš valgį  būtina tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas. Kad ir kaip mylite gyvūnus, patariama nežaisti su svetimomis katėmis, šunimis, ypač valkataujančiais gyvūnais. Nevalgyti neplautų vaisių, daržovių, uogų – prieš vartojant jas reiktų nuplauti švariu vandeniu ir nuplikyti. Iškylaujant gamtoje, maistą būtina laikyti sandariai uždarytuose induose, nes musės ir kiti vabzdžiai gali ant savo kojyčių pernešti ir užteršti produktus parazitų kiaušinėliais“, – primena specialistė.

Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti savo augintinius: pasirūpinkite  jų švara, neleiskite smėlio dėžėse ar žaidimų aikštelėse tuštintis, vedžiokite juos tam skirtose vietose, surinkite ekskrementus į maišelius ir išmeskite į specialius konteinerius, gydykite juos reguliariai  nuo kirminų.

Tinkamas dėmesys turi būti skiriamas ir smėlio dėžėms – jas rekomenduojama įrengti saulėtose vietose, kai jos nenaudojamos, – uždengti, nepamiršti kasmet pakeisti smėlį bei nuolat jį perkasti.

Vis daugiau Alytaus rajono ūkininkų jungiasi prie Europos Sąjungos sveikatai palankesnių maisto produktų gamintojų būrio ir „Rakto skylutės“ ženklinimo sistemos.

Labai svarbu plėsti „Rakto skylute“ paženklintų produktų skaičių, kad paprastam vartotojui būtų lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. „Tai įprasti produktai, tačiau sveikatai gerokai palankesni“, – teigia Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Jolanta Jakubauskienė ir paantrina, kad skubant apsipirkti „Rakto skylutė“ gali tapti puikiu pagalbininku, sutrumpinančiu apsipirkimo laiką.

Simboliu „Rakto skylutė“ paženklinti produktai turi mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, juose nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.

Specialistai teigia, kad siekiant užtikrinti sveiką mitybą ir mažinti su maistu susijusį sergamumą, į „Rakto skylutės“ simboliu ženklinamus produktus negalima įdėti jokių pakaitalų, kurie didintų produkto kaloringumą, keltų jo glikeminį indeksą ar kitaip mažintų produkto palankumą sveikatai (pvz., mažinant produkte sočiųjų riebalų kiekį, negalima jų keisti krakmolu ar maisto priedais, bet galima praturtinti produktą ankštiniais, lęšiais, topinambais, įvairiomis daržovėmis ir pan.). Taigi, visais atvejais produktas turi tapti palankesniu sveikatai.

Dar ankstyvą pavasarį Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistę Agnę Goštautienę pasiekė žinia, kad Alytaus rajono Simno seniūnijoje, Kavalčiukų kaime, ūkininko Aido Abromaičio šeimos ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje auginami Galovėjų veislės mėsiniai galvijai. „Šie jaučiai šeriami tik natūraliomis ekologinėmis žolienomis, todėl tokiomis sąlygomis auginamų mėsinių galvijų mėsa išskirtinai sveika, natūrali, o mėsos struktūra bei maistinės savybės yra išskirtiniai“, – patikina ūkininkas Aidas ir teigia, kad iki specialistės skambučio ir išsamaus paaiškinimo apie galimybę šiuo simboliu paženklinti ūkyje gaminamus produktus nieko nežinojęs, tačiau jos nauda neabejoja ir tikisi, kad dabar atsivers platesnė rinka. Simbolis puikiai atpažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Šiaurės Makedonijoje.

„Nors tyrimai rodo, kad mitybos įpročiai lemia sveikatą apie 25-30 proc., tačiau tik penktadalis Lietuvos gyventojų rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą organizmui. Dažnas lietuvis nevengia riebių, sūrių ar daug cukraus (paprastųjų angliavandenių) turinčių produktų ar patiekalų. Būtent per didelis sočiųjų riebalų, esančių gyvūninės kilmės maiste, druskos ir cukraus vartojimas bei per mažai skaidulinių medžiagų mityboje yra siejami su dideliu Lietuvos gyventojų sergamumu ir gana ankstyva mirtimi. Visgi įprastą lietuvišką stalą užkariavusi mėsa jau nebe tokia riebi, dažnai kiauliena keičiama liesesne mėsa, tokia kaip jautiena, paukštiena, triušiena, ar žuvimi, – pastebi J. Jakubauskienė ir džiaugiasi, kad Alytaus rajone užaugintų jaučių gaminiai taip pat gerokai liesesni ir sveikatai palankesni. A. Abromaičio ūkyje pagamintos smulkintos jautienos bendras riebalų kiekis siekia vos 8%. Šiuo metu paženklintas 1 iš 20 gaminamų jautienos produktų, tačiau su Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistų pagalba artimiausiu metu planuojama paženklinti dar 3 „Rakto skylutės“ kriterijus atitinkančius gaminius – ekologišką jautienos guliašinę, ekologišką jautienos antrekotą, ekologišką jautienos kumpio filė.

Kviečiame ir kitus Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių maisto produktų gamintojus prisijungti prie sveikatai palankesnių maisto produktų gamintojų būrio ir „Rakto skylutės“ ženklinimo sistemos. Dėl bendradarbiavimo ir išsamesnės informacijos galima kreiptis tel. 8 (315) 214 38 arba el.p. info@alytausrajonovsb.lt.

Primename, kad ūkio subjektams naudinga gaminti maisto produktus, atitinkančius „Rakto skylutės“ kriterijus, nes tai padeda:

1. saugoti vartotojų sveikatą;
2. gerinti įmonės ar ūkio įvaizdį, pristatyti save kaip atsakingą, sveikatai palankesnio maisto gamintoją;
3. įsitvirtinti atviroje ir neužpildytoje sveikatai palankesnių maisto produktų rinkoje;
4. turėti pirmenybę patiekti šiuos maisto produktus vaikų ugdymo įstaigoms, gydymo įstaigoms, vaikų ir suaugusiųjų globos įstaigoms;
5. eksportuoti produktus į kitas ES šalis (ypač į šiaurės ir Skandinavijos šalis, kur šiuo simboliu pažymėtos prekės turi didžiulę paklausą);
6. atverti naujas galimybes ieškant naujų receptų ir skonių, kurti naują rinkodarą, parodyti įmonės ar ūkio bei gaminamų produktų išskirtinumą, sveikumą bei pozityvų požiūrį į vartotoją.