Kova su koronavirusu: atnaujintos rekomendacijos, kaip organizuoti darbą viešajame ir privačiame sektoriuje

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, jog nuo šiol organizuojant darbą valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose bei jų valdomose įmonėse, turėtų būti taikomos papildomos koronaviruso (COVID-19) plitimo prevencijos priemonės. Šios priemonės rekomenduojamos ne tik valstybiniam, bet ir privačiam sektoriui. Specialistai pabrėžia – organizuojant darbą, turėtų būti valdomi darbuotojų srautai, o darbuotojams pasireiškus ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiams, jie nedelsiant turėtų vykti namo.

Tokia tvarka numatyta sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendime Nr. V-1942.

Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei jų valdomų įmonių vadovai įpareigojami užtikrinti, kad darbuotojai, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai, pavyzdžiui, karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan., nedelsiant būtų atskirti nuo kitų darbuotojų ir vyktų namo.

Koronaviruso požymius jaučiantiems darbuotojams darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turėtų rekomenduoti konsultuotis Karštąja koronaviruso linija trumpuoju telefono numeriu 1808 arba pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Viešojo sektoriaus vadovai įpareigojami, esant galimybei, organizuoti darbą pamainomis, brigadomis, grupėmis – taip, kad  darbuotojai iš skirtingų grupių tarpusavyje nekontaktuotų. Skirtingoms darbuotojų grupėms turėtų būti taikomas skirtingas darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laikas.

Laikytis grupių atskyrimo principo yra ypač svarbu tam, kad įmonėje įvykus koronaviruso protrūkiui, specialistams būtų lengva atsekti visus vienoje pamainoje ar grupėje dirbusius asmenis ir būtų užkirstas kelias tolimesniam koronaviruso plitimui. Todėl darbovietėse turėtų būti užtikrinama, kad skirtingose pamainose, grupėse ir brigadose dirbantys asmenys neturėtų kontakto bendro naudojimo patalpose (pvz., poilsio, valgymo, rūkymo vietose).

Posėdžiai, pasitarimai ir susirinkimai, esant galimybei, turėtų būti organizuojami nuotoliniu būdu. Jeigu jie vyksta gyvai, turėtų būti dėvimos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriai ar kt.).

Darbuotojų vežimas į ar iš darbo turėtų būti organizuojamas taip, kad transporto priemonėse nebūtų asmenų iš skirtingų pamainų, grupių ar brigadų.

SAM Spaudos tarnyba

Kaip veikia jausmai?

Gyvenimas nelengvas. Visi kenčiame. Vilkdami didžiulę gyvenimo naštą šiuolaikiniai žmonės patiria kur kas daugiau streso, jaučia tuštumą, nerimą, yra labiau savikritiškesni ir kur kas dažniau nei ankstesnės kartos patiria depresiją. Daugelis mūsų neišmanome, kaip veiksmingai tvarkytis su mus užplūstančiais jausmais. Dažniausiai dedame didžiausias pastangas, kad jų išvengtume. Tokia įveikos strategija skatina eilę psichologinių sunkumų, tokių kaip nerimo, gėdos, kaltės ar depresijos simptomus. Praktika rodo, kad jausmų vengimas jokios naudos neduoda.

Emocijos – galinga jėga, gebanti akimirksniu užvaldyti ir priversti jausti ar daryti tai, kas skaudina, arba skausmingai reaguoti. Užplūdus jausmams pasitelkiame kitas proto sritis, kad juos nuslopintume, vildamiesi, jog šie neteks galios. Tačiau, kaip teigiama literatūriniuose šaltiniuose, emocijos – tai biologinė jėga, veikianti pagal fizikos dėsnius. Jų nepaisymo padariniai – pasaulyje vis dažnesni depresijos ir nerimo atvejai.

Emocijų vengimo kaina didžiulė. Jausmai pasako, ko norime, ko mums reikia ir kas žalinga. Nekreipti dėmesio į jausmus – tai tas pats, kas vesti laivą per audringą jūrą neturint kompaso. Jausmai padeda užmegzti ryšį su savo tikruoju aš ir kurti artimus santykius su kitais žmonėmis. Kai nesuprantame savo jausmų, kenčiame dėl vienatvės, nes ryšį tiek su savimi, tiek su mus supančiais žmonėmis praturtina empatija, leidžianti emociškai susisaistyti. Gilesnis ryšys su mūsų tikruoju aš formuojasi patiriant septynis universalius, įgimtus, mumyse užprogramuotus bazinius jausmus: džiaugsmą, pyktį, liūdesį, baimę, jaudulį ir seksualinį susijaudinimą. Šie jausmai padeda veiksmingai orientuotis gyvenime nuo pat gimimo iki mirties. Kiekvienam baziniam jausmui būdingi specifiniai impulsai:

  • Baimės impulsas yra bėgti, slėptis, kartais sustingti.
  • Pykčio impulsas kautis, elgtis agresyviai, užgauliai kalbėti, pulti, grasinti, ginti save/kitus, paskatinti pokyčius.
  • Liūdesio impulsas yra sulėtinti tempą, ieškoti paguodos, ryšio, susisukti į kamuolį.
  • Džiaugsmo impulsas yra šypsotis, dalytis džiaugsmu su kitais.
  • Susijaudinimo impulsas gena mus jaudulį keliančio objekto link. Norisi šokinėti, sveikinti draugus ar komandos bičiulius, džiugiai šūkauti.
  • Pasibjaurėjimo impulsas yra atsitraukti, pasitraukti nuo to, kas mums atgrasu, apsivemti.
  • Seksualinio susijaudinimo impulsas yra judėti link savo aistros objekto arba siekti seksualinės atomazgos.

Jausmai – tai išlikimo programa, giliai įsišaknijusi smegenyse ir nepavaldi sąmoningai kontrolei. Fizinės grėsmės akivaizdoje suveikia baimė. Tarkime, jus užsivijo šuo – baimė bematant paskatina bėgti arba pulti. Pyktis mus saugo, skatindamas gintis ir kovoti už save. Liūdesį išgyvename susidūrę su netektimi, kai prarandame mylimą žmogų, turtą, gyvūną ar laisvę. Kai pavyksta sėkmingai sukurti mus praturtinančius santykius, tokie jausmai kaip džiaugsmas ir susijaudinimas skatina plėtoti ryšius, tad žmonės auga, bręsta ir tobulėja. Jausmai – tai betarpiška reakcija į esamą aplinką ir situaciją. Emocijos yra visiška intelekto priešingybė. Mąstančios smegenys duoda laiko apsvarstyti, kaip norėtume reaguoti, o emocinės smegenys paprasčiausiai ima ir sureaguoja.

Nepaisant fakto, kad jausmai išties būtini tam, kad susivoktume ir tvarkytumės gyvenime, bet jie taip pat gali kelti ir nemenkų problemų. Žvelgiant iš biologinės perspektyvos, jausmai reikalingi, tačiau jie gali ir skaudinti. Evoliucijos metu žmogaus protas taip ištobulėjo, jog turime gebėjimą užgniaužti jausmus tam, kad galėtume stumtis per gyvenimą: dirbti, išmaitinti šeimą ir pasirūpinti kitais baziniais poreikiais. Tam, kad padarytume tai, ką privalome arba norime padaryti, kad neprarastumėm iniciatyvos gyvenime, pasitelkiame gynybos mechanizmus. Mokslininkai teigia, kad jausmų slopinimas yra žalingas tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Nuslopinti jausmai skatina depresiją, nerimą ir begalę kitų psichologinių simptomų, sukeliamų nuolatinio streso. Nors mes, žmonės, priklausome nepaprastai atsparių būtybių rūšiai, bet ilgalaikis emocinis stresas siejamas su širdies ligomis, galvos, skrandžio skausmais, nemiga ir daugybe kitų problemų.

Dauguma šiuolaikinės visuomenės yra labiau orientuota į išorinius/fasadinius dalykus. Dažnas patiriame spaudimą gerai pasirodyti, pritapti, neatsilikti, baimę ką nors praleisti, nesuspėti, norą turėti gerus santykius, jausti pasitenkinimą darbu ir kt. Tai sukelia įvairiausius, dažnai prieštaringus jausmus, tokius kaip liūdesį, pyktį, pažeminimą ir nerimą. Negalima teigti, kad visi šie vienu metu užplūdę jausmai sunkiai pakeliami ar suvaldomi be gynybos mechanizmų. Tačiau dažni gyvenimo iššūkiai ir konfliktai, mumyse kartais suplaka sudėtingus emocinius kokteilius.

Atsižvelgiant į mūsų genetiką, būdo bruožus bei vaikystės patirtį, kiekvienas mūsų skirtingai tvarkomės su jausmais. Tai, su kokiomis problemomis susidūrėme vaikystėje ir kiek bėdų mus užklupo gyvenime, daro įtaką mūsų šiandieninei būsenai. Galima drąsiai teigti, kad visos patirtos traumos palieka tam tikrus pėdsakus mūsų galvoje ir emocijose, paveikia mūsų gebėjimą džiaugtis, mėgautis intymumu ir turi įtakos netgi mūsų biologijai bei imuninei sistemai.

Su mus užplūstančiais jausmais tvarkomės skirtingai. Kaip jau minėjau, vieni vengia situacijų, įvykių, kad neišgyventi jausmų, kiti gi, kad įveiktų iškilusius sunkumus, atsiriboja nuo savo jausmų, o  dar kiti leidžiasi užvaldomi jausmų. Atsiribodami tarsi išsijungiame, užsisklendžiame, sustingstame ir tai nepraeina be pasekmių. Tokiu atveju, prarasdami emocinį kompasą, gyvename tik savo pasaulyje kliaudamiesi vien savo mintimis ir protu. Kiti priešingai, negali atsiriboti nuo juos užvaldžiusių jausmų. Lengvai jausmų užvaldyti žmonės išeikvoja daug energijos ir tai juos labai sekina. Kai jausmai labai stiprūs ir lengvai įsiplieskia, dažnai reaguojama karštakošiškai, o vėliau dėl to apgailestaujama, kas dar labiau apsunkina mūsų būtį šiame pasaulyje.

Idealiu atveju geriausia yra atrasti pusiausvyrą tarp emocijų ir proto. Turime išgyventi jausmus, bet nesileisti jų užvaldomi tiek, kad jie kliudytų mums gyventi ir būti produktyviems. Privalome viską apgalvoti, bet ne tiek, kad imtume nepaisyti gilaus ir turtingo jausmų pasaulio, tam aukodami savo gyvumą. Kai prisiliečiame prie savo jausmų, juos išgyvename ir įsisąmoniname, jaučiame palengvėjimą, sumažėja depresija ir nerimas. Kai įsisąmoniname bazinius jausmus, jaučiamės gyvesni, labiau pasitikime savimi ir esame ramesni. Tai sąlygoja biologiškai mūsų nervų sistemos persiorientavimą teigiama linkme, o tai pagerina gyvenimo kokybę.

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologas

Parengtos rekomendacijos dėl ugdymo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir mokyklose

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, organizuodama mokyklų pasiruošimą naujiems mokslo metams ir atsakydama į svarbiausius švietimo bendruomenės klausimus, kaip bus ugdomi vaikai nuo rudens, primena apie parengtas rekomendacijas ir naujausius sveikatos apsaugos ministro – operacijų vadovo sprendimus. Dokumentuose pateikiami pagrindiniai reikalavimai dėl klasių, mokinių judėjimo, maitinimo, tvarkaraščių. 

„Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, planuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. ugdymas  vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, tačiau laikantis didesnių saugumo sąlygų. Pagrindinis principas organizuojant ugdymą – valdyti mokinių srautus, kad būtų mažinamas skirtingose klasėse besimokančių mokinių kontaktas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. 

Ikimokyklinis, priešmokyklinis, bendrasis ugdymas. Asmenys, atlydintys mokinius, mokyklos darbuotojai, mokytojai bendrose uždarose erdvėse (pvz., koridoriuose, valgyklose, mokytojų kambaryje ar pan.), klasės renginiuose uždarose erdvėse dalyvaujantys suaugusieji, pvz., tėvai, kai tarp dalyvių neišlaikomas 2 metrų atstumas, turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kt. Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti sveikatos būklei. Jeigu mokytojas ar kitas mokyklos darbuotojas negali dėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės dėl savo sveikatos būklės ar vykdomos veiklos specifikos, jam gali būti parenkamos kitos asmeninės apsaugos priemonės.

Šiais mokslo metais kiekvienai mokinių klasei būtina paskirti vieną konkrečią klasę, kurioje vyks visos pamokos, išskyrus technologijų, gamtos mokslų dalykus. Kitose klasėse greta turėtų taip pat mokytis bendraamžiai, kad būtų galima išvengti skirtingo amžiaus mokinių kontaktų. Jei ugdymui naudojamos bendros patalpos (specializuoti kabinetai, salės ir pan.), po kiekvienos pamokos jos turi būti išvėdinamos ir išvalomos. Jei mokymo priemone, inventoriumi naudojasi daugiau kaip vienas mokinys, jos turi būti išvalomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno panaudojimo. Ribojamas dalijimasis ugdymo priemonėmis.

Mokykloje bus būtina reguliuoti mokinių srautus, kad kuo mažiau susidurtų skirtingo amžiaus mokiniai. Dėl to patariama pamokas skirtingų klasių mokiniams pradėti ne tuo pačiu laiku, pvz., pamokų pradžios laikas 5 klasių mokiniams galėtų būti 9 val., 6 klasių – 8 val. Mokykla turėtų pasirengti mokinių judėjimo krypčių žemėlapį mokyklos patalpose. Jeigu mokykloje yra galimybė, būtina numatyti kelis įėjimus, kelis skirtingus išėjimus ir kelią, kuriuo arčiausiai pasiekiama mokymosi vieta. 

Rekomenduojama organizuoti po dvi to paties dalyko pamokas iš eilės, o pietų pertraukai skirti ilgesnį laiką. Patariama kai kurių dalykų pamokas vesti lauke, jeigu tinkama mokyklos aplinka, oro temperatūra. Mokiniams bus būtinai teikiama švietimo ir mokymosi pagalba, konsultacijos galės būti organizuojamos ir nuotoliniu būdu.

Maitinimas. Mokiniai pavalgyti galės klasėse, maistą patiekus vienkartiniuose induose, arba mokyklos valgykloje, jeigu bus skirtos atskiros erdvės skirtingų klasių mokiniams. Valgykloje kartu pietauti turėtų tik tos pačios klasės mokiniai ir šalia esančių klasių mokiniai, kurie naudojasi bendra koridoriaus erdve. Mokyklos valgykloje turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos darbuotojų ir mokinių rankų higienai: praustuvėse tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, prie praustuvių patiekiama skysto muilo, vienkartinės priemonės rankoms nusišluostyti. 

Mokinių vežiojimas. Mokiniai, kurie į mokyklas atvažiuoja ir grįžta mokykliniais autobusais, turi sėdėti saugiu atstumu vienas nuo kito ir vairuotojo. Visi turi dėvėti kaukes, išskyrus tuos, kuriems dėl kaukės dėvėjimo gali pablogėti sveikata, arba kurie serga lėtinėmis ligomis ir kaukės dėvėti neįmanoma. Autobuso rankenos, kėdžių atlošai ir kiti dažniausiai liečiami paviršiai turi būti dezinfekuojami kas kartą prieš įlaipinant kitą vežamų mokinių grupę. Mokiniai, važinėjantys maršrutiniais autobusais, privalo laikytis bendrųjų saugos reikalavimų, kaip ir kiti keleiviai.

Neformalusis vaikų švietimas. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos galės vykti laikantis vaikų grupių izoliacijos principo. Vaikai nuolatos turi dalyvauti tos pačios grupės veiklose, vengiama skirtingų grupių vaikų kontakto patalpose, kuriose vykdoma veikla. Tėvai ar kiti suaugusieji asmenys, kurie nedalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, uždarose patalpose, kai tarp dalyvių neišlaikomas 2 metrų atstumas, turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. 

Koronoviruso atvejis mokykloje. Jeigu mokyklos vadovas iš mokytojo, kito darbuotojo, mokinio, jo tėvų gaus informaciją apie jam nustatytą COVID-19 ligą (koronoviruso infekciją), apie tai nedelsdamas privalės informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovas privalės bendradarbiauti su centru, kad būtų nustatyti sąlytį turėję asmenys ir jiems taikoma 14 dienų izoliacija. Jei mokyklos darbuotojui ar mokiniui yra nustatoma COVID-19 liga, mokyklos mokiniams ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu: ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko skiriama sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau kaip 50 procentų – asinchroniniam ugdymui. Bendruosiuose ugdymo planuose taip pat numatyta, kad nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė negali viršyti 2 valandų. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijos dėl 2020–2021 m. m. 
https://www.smm.lt/web/lt/naujienos/2020-2021-mokslo-metai.

Sveikatos apsaugos ministro – operacijų vadovo sprendimai
http://sam.lrv.lt/lt/news/prevenciniai-veiksmai-del-naujojo-koronaviruso-informacija-nuolat-papildoma/koronavirusas/operaciju-vadovo-sprendimai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos informacija