Turbūt nesutiksime tokio žmogaus, kuris nežinotų ką reiškia „mobilusis“ jaunimo tarpe geriau žinomas kaip „mobiliakas“. Šiandien šiuos gudrius aparačiukus neretai turi tiek senyvo amžiaus močiutė, tiek vos taisyklingai kalbėti išmokęs vaikas.
Suaugusieji mobiliuosius telefonus naudoja kaip susisiekimo priemonę, kuri padeda tvarkyti darbo bei asmeninius reikalus, sukuria galimybę pasinaudoti internetu, pažadina ryte iš miego. Norėdami bet kada susisiekti su savo atžalomis, mobilųjį „įtaiso“ ir patiems mažiausiems šeimos nariams, dažnas nė neįtardamas, kokią žalą jis daro besivystančio žmogaus sveikatai.
Norėdami išsiaiškinti naudojimosi mobiliaisiais telefonais paplitimo mąstą jautrioje 4, 8, 11 metų amžiaus terpėje Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais iniciavo tyrimą, kurio duomenimis 98,6 % Lietuvos mokinių turi ir naudojasi mobiliaisiais telefonais.
Elektromagnetinis srautas smegenims
Tyrimas atskleidė, kad dauguma mokinių mobilųjį telefoną įsigijo dar pradinėse klasėse, o net 22,1 % apklaustųjų mobilųjį telefoną savo kišenėje nešėsi jau žygiuodami į pirmą klasę. Elektromagnetinis laukas stipriausias 5 cm spinduliu aplink telefone integruotą anteną, todėl jį atitraukus nors šiek tiek nuo galvos veikimas susilpnėja. Galima pasidžiaugti, jog vaikai visgi labiau linkę rašyti trumpąsias žinutes, kurių per parą vidutiniškai parašo apie šimtą, nei skambinti, nes būtent skambinimo metu elektromagnetinis srautas nukreipiamas tiesiai į smegenis. Pokalbių trukmė dažniausiai siekia 5 minutes, o skambinama norint susisiekti su tėvais, kurie ir yra pagrindiniai „sponsoriai“ telefono įsigijimui.
Alytaus rajono vaikai, lyginant su Lietuvos moksleiviais, kur kas rečiau naudoja savo mobilųjį naršydami internetinių erdvių platybėse, o tarp naršančiųjų daugiau berniukų, kurie labai mėgsta internetinius žaidimus.
Nederėtų pamiršti ir atsargumo priemonių
Nors konkreti žala organizmui ir nėra tikliai nustatyta, specialistai pataria laikytis atsargumo priemonių ir telefoną naudoti protingai, o ne plepant su draugais neribotą laiką. Tyrimas atskleidė, jog pusė Alytaus rajono moksleivių (t.y. dvigubai daugiau negu Lietuvos vidurkis) supranta kaip saugiai naudoti, žino ir laikosi rekomendacijų: tokių kaip skambinimas tik esant būtinybei, vietoj skambinimo funkcijos naudojasi trumpųjų žinučių (SMS) siuntimo funkcija bei miegodami nelaiko telefono prie pagalvės, šalia lovos. Net ir būdamas budėjimo rėžime telefonas skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę, todėl prieš užmiegant patartina jį palikti gretimame kambaryje, ar bent jau toliau nuo kūno.
Per pamokas – ne ?
Mobiliųjų savo draugų iš rankų moksleiviai kartais nepaleidžia ir pamokų metu, bet jais naudojasi daugiau vyriausieji apklausos dalyviai, vienoliktokai. Didžioji dauguma mokyklų yra patvirtinusios vidaus tvarkos taisykles, reglamentuojančias mobiliųjų telefonų naudojimą, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir PSO (Pasaulinės Sveikatos Organizacijos) rekomendacijomis, kurios draudžia bet kokią veiklą su telefonu pamokų metu.
Analizuojant moksleivių švietimą apie galimą neigiamą telefonų poveikį sveikatai, paaiškėjo, kad 48,5 proc. Alytaus rajono moksleivių apie tai yra kalbėjęsi su tėvais namuose, taip pat mokytojų teigimu mokiniai apie galimą neigiamą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai dažniausiai informuojami klasės valandėlių metu, ši tema integruojama į visų dalykų pamokas.
Nepakeis realaus bendravimo
Neabejojama, jog ir įrodžius realią žalą sveikatai, mobilieji nebus išstumti iš rinkos ir mūsų gyvenimo, tačiau savo sveikata galime pasirūpinti jau dabar, apdairiai rinkdamiesi telefono aparatus, kuriuos gamintojai stengiasi tobulinti atsižvelgdami į sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas, ribodami pokalbių trukmę, laikydamiesi saugaus vartojimo taisyklių.
Kad ir kokiu mąstu tobulėtų technologijos, jos vis tiek negali pekeisti realaus bendravimo, pokalbių akis įakį ir kitų betarpiško bendravimo formų.