Nesveika gyvensena, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, rūkymas nepalankiai veikia žmonių sveikatą, didina lėtinių ligų riziką. Įrodyta, kad 82 proc. išeminės ligos ir 91 proc. antrojo tipo diabeto priežasčių yra gyvensenos sukelti rizikos veiksniai. Todėl gyvensenos stebėsena svarbi, planuojant ir vertinant sveikatos stiprinimo ir lėtinių ligų profilaktikos programas. Visuomenės sveikatos biuras nutarė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar egzistuoja atskirtis tarp mieste ir kaime gyvenančių žmonių, žiūrint per sveikatos prizmę.

DARBINGO AMŽIAUS MOTERŲ GYVENIMO ĮPROČIŲ TYRIMAS
ne paslaptis, moterys dažniausiai šeimoje rūpinasi maisto gaminimu, produktais, todėl Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojų tyrimo tikslas – nustatyti kai kurių veiksnių įtaką moterų gyvensenai. Suformuota  20 – 64 m. moterų imtis. Ją sudarė atsitiktinai parinktos 526 Alytaus rajono gyventojos. Tyrimui atlikti naudotas klausimynas, padedantis nustatyti tiriamųjų mitybos ypatumus, fizinio aktyvumo pobūdį bei žinių apie sveiką mitybą lygį. Palyginimui buvo naudojama panaši mieste gyvenančių moterų imtis.

SVARBIAUSIA – KAINA
Tyrimo rezultatai parodė, kad rajono moteriškosios lyties atstovėms renkantis maisto produktus daugiausia įtakos turi kaina, kiek mažiau – skonio savybės. Miesto gyventojos maisto produktus renkasi daugiausiai atsižvelgdamos į skonines savybes. Nemažos dalies moterų sprendimą renkantis tam tikrus maisto produktus lemia šeimos nariai ir jų norai. Gaila, bet lėtinės ligos, antsvoris mažai apklaustųjų (ypač kaimo vietovėje gyvenančių) skatina sveikesnei mitybai.

MITYBOS RĖŽIMAS –  SUNKUS IŠŠŪKIS
Neabejojama, kad maitinimosi rėžimas yra svarbus žmogaus sveikatai. Jo nesilaikymas, užkandžiavimas tarp valgymų gali lemti širdies ir kraujagyslių ligų (tokių kaip hipertenzija) atsiradimą. Paaiškėjo, kad tik 24 procentai maitinasi tuo pačiu metu, dažniausiai tris kartus per dieną, nors specialistai rekomenduoja prie stalo sėsti bent keturis. Daugelis moterų turi įprotį užkandžiauti, nesvarbu, ar gyvena dideliame mieste, ar mažesniame miestelyje. Visiškai neužkandžiaujančių tiriamųjų dalis nesiekia net 10 proc. ir šie skaičiai byloja tik vieną moterį iš dešimties maitinantis reguliariai.

PIRMENYBĖ AUGALINIAMS RIEBALAMS
Kadangi riebalai yra viena iš pagrindinių sudėtinių maisto dalių, tyrimo metu bandyta nustatyti, kokius riebalus moterys dažniausiai vartoja maistui gaminti (kepti, virti, troškinti) – margariną, sviestą, augalinį aliejų ar gyvulinius taukus. Rezultatai byloja, kad 81 procentas visų moterų renkasi augalinį aliejų, 10,5 proc. – gyvulinius taukus, 6,5 proc. – sviestą. Miesto gyvenantojos dažniausiai renkasi augalinį aliejų, rajono gyventojos šiek tiek mažiau, jos virti, kepti gana dažnai naudoja gyvulinius taukus.

PASYVUS LAISVALAIKIS
Technologinis progresas, šiuolaikinė visuomenė sudaro visas sąlygas „ atleisti“ žmogų nuo bet kokios fizinės veiklos. Vis daugėja protinį darbą dirbančiųjų asmenų skaičius, stresinės situacijos tampa kasdienybe, o ir mūsų buityje vis daugėja pagalbininkų, tad fiziniam aktyvumui laiko lieka vis mažiau. Kyla grėsmė sirgti visomis „civilizacijos“ ligomis. Nustatėme, kad daugiau nei pusė mūsų kraštiečių laisvalaikį leidžia pasyviai – skaitydamos ar žiūrėdamos televiziją, o aktyviai juda ar sportuoja tik pustrečio procento tiriamųjų. Įvertindamos savo judėjimo poreikį bent kartą per savaitę mankštinasi jaunesnio amžiaus (20 – 34 metų) moterys.

SVEIKA MITYBA? GIRDĖTA, BET NEAKTUALU

Dauguma mieste ir kaime gyvenančių moterų prisipažįsta visiškai nesilaikančios sveikos mitybos principų (atitinkamai 56,1 ir 62,5 proc.). Dešimtadalis teigia, kad joms tai neaktualu, nors iš tiesų laikantis šių sveikos mitybos principų galima užkirsti kelią daugybei lėtinių neinfekcinių ligų, didėjančiam mirtingumui ir, žinoma, nuolatiniam sveikatos prastėjimui. Moterų, kurios tvirtino, nesilaikančios sveikos mitybos principų, buvo paprašyta nurodyti, dėl kokių priežasčių jos taip elgiasi. Dauguma atsakė, kad šių principų nesilaiko dėl žinių trūkumo.
Tiriamosioms buvo pateikti penki teiginiai, tarp kurių buvo trys pagrindiniai sveikos mitybos principai, kuriuos ir reikėjo pažymėti. Gautais tyrimo rezultatais rajone gyvenančios moterys pirmumą teikė subalansuotumui, ekologiškumui ir nuosaikumui. Visus tris teisingus principus (nuosaikumas, įvairumas ir subalansuotumas) pažymėjo 32 procentai  mieste ir  17 procentų kaime gyvenančių moterų.

Visos darbingo amžiaus tiek rajono, tiek miesto gyventojos nurodė, daugiausiai žinių apie sveiką gyvenseną gaunančios iš knygų, laikraščių ir televizijos.

Telieka visiems palinkėti neišsenkančios kantrybės kopiant į sveikatos piramidę nepaslysti ant slidžių akmenų, o paslydus tvirtybės atsistoti ir kopti toliau.