Stresas – tai žmogaus fiziologinės ir psichinės įtampos būsena, kurią sukelia išoriniai ir vidiniai dirgikliai. Šie dirgikliai, su kuriais organizmas tarsi ginčijasi, vadinami stresoriais. Stresas yra natūrali organizmo reakcija ir į vidinį, ir į išorinį, teigiamą ir neigiamą dirginimą. Būdamas įprastiniu mūsų gyvenimo reiškiniu stresas skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą. Tačiau ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi.
Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atliktame mini tyrime dalyvavo 128 darbingo amžiaus žmonės, iš jų 27 vyrai ir 101 moteris. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – įvertinti streso aktualumą mūsų rajone, nustatyti stresą sukeliančias priežastis bei pasekmes ir žinoma siūlyti priemones, padedančias efektyviai kovoti su vis dažniau slegiančiu stresu darbe. Buvo naudojamas klausimynas, kurį sudarė 8 klausimai apie lytį, amžių, streso dažnumą darbe, jo lygį, priežastis bei pasekmes. Didžiąją respondentų dalį sudarė 36 – 50 metų amžiaus asmenys. Net 50 proc. apklaustų moterų ir 37 proc. vyrų priklauso amžiaus grupei nuo 36 iki 50 metų. Aktyviausiai į anketos klausimus atsakinėjo aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys. Tiek vyrai tiek apklaustosios moterys sudarė po 41 proc. visų dalyvių.
Analizuojant respondentų atsakymus paaiškėjo, jog stresas darbe gana dažnas tiek vyrų, tiek moterų palydovas. Apklaustieji teigia, jog stresą nuolat patiria 11 proc. darbingo amžiaus vyrų ir 8 proc. moterų, dažnai – atitinkamai 22 ir 32 proc., o kartais net 48 ir 49 proc. respondentų.
Dažnai patiriamas stresas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų (tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, migrena), kylančių ne vien dėl fizinės aplinkos (prastų darbo sąlygų, triukšmo) veiksnių, bet ir didelio psichologinio spaudimo.
Sutrikęs miegas, nerimas, depresija, negalėjimas susikaupti, nuovargis – tai tik dalis streso padarinių, verčiančių žmogų elgtis ne taip, kaip jis norėtų.
Nuolat stresą patiria 33 proc., o dažnai net 67 proc. pagrindinį išsilavinimą turinčių moterų. Vyriškoji lytis stresą darbe patiria šiek tiek rečiau nei moteriškoji, kartais jį jaučia 67 proc. aukštajį išsilavinimą ir 45 proc. aukštesnįjį išsilavinimą turinčiųjų vyrų.
Apklausoje dalyvavusių žmonių buvo prašoma nurodyti priežastis, sukeliančias stresą darbe. Daugiausiai tyrimo dalyvių kaip pagrindinę streso priežastį pažymėjo neįdomų ir monotonišką darbą (moterų – 45,5; vyrų – 40,7 proc.), bei asmeninius ir psichologinius veiksnius atitinkamai 29,7 ir 25,9 proc. Neženkliai mažiau žmonių streso priežastimi laiko ir darbą su naujomis technologijomis ( 26,7 – moterų ir 25,9 –vyrų).
Trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninę sistemą, tačiau ilgalaikis sukelia daugybę problemų ir darbe, ir asmeniniame gyvenime. Kadangi ilgalaikis stresas „nualina“ imuninę organizmo sistemą, kyla didelė rizika susirgti viena iš daugelio streso sukeliamų ligų.
Alytaus rajono gyventojai pagrindine streso pasekme nurodo sveikatos sutrikimus, taip pat psichologines problemas ir pablogėjusią darbo kokybę. Beveik pusei moterų nuolat patiriamas stresas sukelia vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų ir tai kelia nerimą, būtina ieškoti efektyvių įtampos mažinimo būdų.
Specialistai pataria nepasiduoti ir telkti visas jėgas kovai su vis dažniau žmones kamuojančiu „blogadariu“ stresu, pasitelkiant visas įmanomas priemones, tačiau kyla klausimas ar patys žmonės nutuokia, kas gali padėti sumažinti jį suvaldyti. Gauti šio tyrimo duomenys patvirtino, jog gyventojams efektyviausi streso darbe mažinimo būdai atrodo esantys: tinkamas darbo jėgos paskirstymas (47,5 proc. moterų, 33,3 proc. vyrų) ir darbuotojų mikroklimato gerinimas (29,7 mot. ir 25,9 vyr.).
Kiekvienas žmogus stresą priima ir apdoroja skirtingai. Kas vienam gali būti beveik nepakeliama našta, kitas tai priima kaip iššūkį arba stimulą siekti. Remiantis daugumos tyrime dalyvavusių Alytaus rajono gyventojų atsakymais, galima teigti, jog visgi stresas darbe egzistuoja ir turi tendenciją augti, bei sukelti vienokių ar kitokių sunkumų su juo susiduriantiems žmonėms. To pasėkoje mūsų sveikatos biuras ateityje organizuos įvairias streso mažinimo darbe akcijas, bendradarbiaujant su kitomis įstaigomis padės žmonėms ieškoti stiprybės šalinant streso priežastis bei pasekmes.
Jolanta Česnulevičiūtė
Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė