Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, virškinimo sistemos ligos tarp Lietuvos gyventojų yra gana paplitusios. Pagal ligų grupių paplitimą 2007 metais, tai sudarė daugiau nei 13 procentų tarp visų ligų. Lietuviai dažniau sirgo tik kraujotakos sistemos, kvėpavimo takų ir onkologinėmis ligomis. Nuolat kartojamas teiginys, jog sveikata priklauso nuo gyvenimo kokybės (50 procentų), aplinkos ir genetinių faktorių (po 20 procentų) ir sveikatos priežiūros (10 procentų), kalbant apie virškinamojo trakto ligas, labiausiai tinka. Šių ligų vystymasis labiausiai vis dėlto priklauso nuo gyvenimo būdo, maisto kokybės ir valgymo įpročių.
Analizuojant minėto centro duomenis, stebimas gana didelis virškinamojo trakto ligų paplitimas ir Alytaus apskrityje. Skaičiai lieka skaičiais, tačiau įdomu ar šių ligų padažnėjimą stebi tiesiogiai su pacientais bendraujantys gydytojai praktikai. Apie tai pasidomėjome Alytaus rajono savivaldybės Pirminės Sveikatos Priežiūros Centro (PSPC) gydytojo Antano Damkaus.
Ar pastebėjote, kad pastaraisiais metais Jūsų praktikoje vis dažnesnės virškinamojo trakto ligos?
Taip. Šios sistemos ligos dažnėja. Vis dažniau diagnozuojame gastritų (skrandžio uždegimų) tiek ūminių, tiek lėtinių. Dažnėja ir opaligių, kurių ypač padaugėja pavasarį ir rudenį. Pastaruoju metu mes gana dažnai siunčiame fibrogastroskopijai. Ir kaip taisyklė, pacientas grįžta su GERL (gastroezofaginis refliuksas) diagnoze. Na jau hiatinė išvarža, rašoma vos ne kas antram. Dažnėja ir kolitų. Reikia pripažinti, kad ir onkologinių virškinamojo trakto ligų diagnozuojama vis dažniau.
Kaip galvojate, kodėl stebimas šių ligų dažnėjimas?
Manau, kad tai dažniausiai susiję su neracionalia, netaisyklinga mityba. Šių ligų prevencijai, o be abejo ir gydymui labai svarbu dieta, mitybos rėžimas, produktų derinimas. Kol žmogus sveikas, neretai apie tai negalvojama, valgoma, negalvojant ką ir kada. Na, o kai atsiranda virškinimo problemos, reikalinga savikontrolė. O kaip taisyklė, keisti mitybos įpročius labai sunku. Reikalingos valios pastangos.
Ar galima pasakyti, kad pacientai nėra labai „pavyzdingi“ ir todėl gydymas kartais tampa komplikuotu ir ilgu?
Manau, kad taip. Labai nedaug pacientų, kurie vadovaujasi gydytojo mitybos rekomendacijomis. Dažniausias jų pageidavimas – „tabletė“, kuri „nuimtų“ simptomus. O visi patarimai apie dietą, kuri itin svarbi sveikimui, metimą rūkyti dažniausiai praleidžiami pro ausis. O apie alkoholio vengimą jau net nekalbu, nes skatinimas mažinti arba vengti alkoholinių gėrimų dažniausiai sutinkami skeptiškai.
Kada Jūs kaip pirminio lygio specialistai, jau siunčiate gastroenterologui?
Paprastai kai žmogus kreipiasi pirmą kartą, paskiriame vaistus, mitybos rekomendacijas, esant indikacijoms gastrofibroskopiją. Na, o jeigu tai komplikuota situacija, nepasiduodanti gydymui, tada be abejo – antro lygio specialisto – gastroenterologo konsultacija.
O kaip jaunimas? Ar ne jaunėja šios ligos?
Taip pasakyti galima. Jau mokyklinukam vis dažniau diagnozuojamos kai kurios paminėtos ligos. Tai manau sąlygoja tėvų priežiūros stoka. Ką vaikas valgo, kada valgo, ar išvis pavalgo…Vis dėlto mityba, netinkama mityba yra pagrindinė šių sutrikimų priežastis.