Žmonija miršta nuo širdies ir kraujagyslių lygų. Nenuginčijamas faktas. Yra viena išlyga. Japonija. Kažkodėl šalyje  šios sistemos ligomis sergamumas nedidelis. Čia kas septintas žmogus sulaukia 100 ir daugiau metų. O mūsų lietuvių išgyvenamumo prognozė? Nutarėme dirstelti ir paieškoti šios rytų šalies sveikatos receptų ir palyginti su mūsų čionykščiais.

Sveikatos pagrindas – sveika mityba
Tiek Lietuvos, tiek Japonijos sveikos mitybos pagrindiniai principai: nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas. Niekas iš esmės nesiskiria, bet Japonija prie šių principų dar prideda reguliarumą, valgymą malonioje aplinkoje ir gerai nusiteikus, bei pabrėžia, kad negalima valgyti susijaudinus. Japonijos gyventojai šiems principams apibendrinti vartoja žodį Pathya, reiškiantį maisto produktų ir valgymo vientisumą, kuris suteikia pasitenkinimą kūnui ir protui. Jie teigia, kad maistas, kaip vaistas, turi būti naudojamas dalimis ir tinkamu laiku. Mūsų tautoje šio supratimo apie maistą ir pasigendame. Skubėdami ir neturėdami laiko pavalgyti, mes „kemšame“, kas papuola ir kada papuola.

Ir japoniškosios, ir mūsų tautiškos virtuvės atstovai, o ir sveikatos specialistai pataria vengti tokio maisto, kuris galėtų būti ligų atsiradimo priežastimi: aštraus, kartaus, sūraus, „sintetinio“, perkepto ir labai riebaus, nes šie produktai sutrikdo ne tik skrandžio bet ir kepenų veiklą.

Daugiau augalinių, mažiau gyvulinių produktų
Abi šalys vieningai pritaria, kad reikia valgyti dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maisto produktus. Rytų mityba teikia pirmenybę šiems produktams; grūdams, lęšiams, pieno produktams, augalinės kilmės riebalams, riešutams ir sėkloms, daržovėms (brokoliai, morkos, pomidorai ir kt.), vaisiams, natūraliems prieskoniams, bei gaiviesiems gėrimams, kuriuos galima pasigaminti namuose. Bei vieningai teigia, kad reikia apriboti druskos, cukraus ir riebalų turinčių maisto produktų vartojimą. Neapribojus šių produktų didėja galimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, cukriniu 2 tipo diabetu ir kt. ligomis. Abi šalys riebią mėsą  ir mėsos produktus pataria pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena. Skirtumas tik tas, kad japonai šio patarimo labai nuosekliai klauso, na o lietuvaičiai apsimeta, kad negirdi.

Jokių riebių padažų
Palyginus Lietuvių ir japonų pietų meniu iškarto krenta į akis, kad japonai maisto „neskandina“ padažuose. Jų taip mėgstami ryžiai – be užpilo. Dideliam nustebimui salotose nerasime, nei grietinės, nei majonezo, nebent spaustų citrinos sulčių. Mėsą dažniau keičia žuvimi ir kitomis jūrų gėrybėmis. Privaloma meniu dalis yra sriuba. Skirtingai nuo kasdienės „lietuvaičio sriubytės“, paviršiuje nematysime jokio „riebaliuko“, nebent tai būtų žuvienė. Visus maisto produktus pagardina prieskonių mišiniais, kurie dar labiau sukuria maitinimosi kaip šventės nuotaiką. O kur dar neatsiejamas mitybos atributas – vaistažolių arbatos.

Esmė ne lėkštėje, o galvoje
Nors dažniausiai vartojamais produktais japonų virtuvė ir skiriasi nuo mūsiškos, tačiau teisybės dėlei reikėtų pasakyti, jog skiriasi ne produktai, o valgymo kultūra. Juk jeigu mūsų mieli tautiečiai vadovautųsi sveikos mitybos principais, kurie tikrai ne ką blogesni už rytiečių, jeigu alkoholio  (ne)vartotų kiek tolimųjų tautų atstovai, tai mūsų kraujagyslėse aterosklerozinių plokštelių atsidėtų kur kas mažiau.