Vasara – maudynių metas, todėl kiekvienam, mėgstančiam šią pramogą, turėtų būti svarbu kokiame vandenyje ketinama maudytis.  Pagrindinis dokumentas, Lietuvoje reglamentuojantis maudyklų kokybę, –  higienos norma  HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Joje numatyta, kad savivaldybės maudymosi sezono metu turi sistemingai stebėti maudyklų vandens mikrobiologinę ir cheminę taršą, vandens fizikines savybes, taršos pobūdį, taip užtikrinti žmonių saugą nuo plintančių per vandenį ligų.

PIRMIEJI TYRIMAI MAUDYTIS LEIDŽIA
Pagal minėto dokumeto reikalavimus, Alytaus rajone stebimos ir vertinamos Daugų, Giluičio ir Ilgio ežerų maudyklos. Maudyklų vandens kokybės vertinimas atliekamas remiantis dviejų mikrobiologinių parametrų (žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių) duomenų rinkiniu. Šie du mikrobiologiniai parametrai bei vizualinis tyrimas dėl nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos maudymosi sezonu atliekami kas dvi savaites. Tyrimus atlieka akredituota Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Atsižvelgiant į du pirmuosius šių metų tyrimus, minėtos Alytaus rajono maudyklos maudymuisi tinkamos.

SKAIDRUMAS – NE RODIKLIS
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai perspėja, kad besimaudantiems vandenyje, užterštame mikroorganizmais, tokiais kaip žarniniai enterokokai ar žarninės lazdelės, galima susirgti. Dėl tokio vandens gali išsivystyti: odos infekcijos, akių, ausų ir net viršutinių kvėpavimo takų uždegimai. Nurijus tokio vandens yra rizika susirgti virškinamojo trakto infekcinėmis ligomis (gastroenterito).

Klaidinga manyti, kad vandens skaidrumas – pagrindinis kokybę atspindintis rodiklis. Netiesa, kad maudymasis skaidriame vandenyje negali būti pavojingas, nes nereikėtų pamiršti, kad mikrobai – plika akimi nematoma gyvybės forma. Net ir iš pažiūros skaidrus vanduo gali būti užterštas. Labiausiai galimai patogeniniais mikroorganizmai laikomi tie, kurie atsitiktinai į vandenį patenka su žmogaus ar gyvūnų fekalijomis.

PRIEŽASTIS GALIME BŪTI IR KIEKVIENAS
Nesvarbu, kad aplink vandens telkinį nesimato potencialaus teršėjo. Vanduo keliauja. Mikrobai į maudyklas gali patekti iš dirvožemio, kai juos išplauna lietūs, ypač jei netoliese gyvena žmonės ar prie vandens ganomi galvijai. Ypač pavojingi tualetai, pirtys, įrengtos netoli vandens telkinio kranto.

Neatsitiktinai maudyklų vandens kokybė vertinama, tiriant du mikrobiologinius rodiklius: žarnines lazdeles ir žarninius enterokokus. Jų verčių normos viršijamas vertinamas kaip vandens mikrobiologinis užterštumas, o dažniausiai tai būna užterštumas fekalijomis. Neretai užterštumas vandens telkiniuose fiksuojamas po liūčių ar ilgiau trunkančio lietingo laikotarpio. Gali pasitaikyti atvejų, kai lietaus vanduo išplauna šalia vandens telkinių esančių sodų ir sodybų lauko tualetų turinį. Didesniais kiekiais srūvantis vanduo į vandens telkinius gali nuplauti aplink esančius nešvarumus ir paliktus pačių vandens malonumų mylėtojų. Tikrai ne paslaptis, kad vasaros metu ypač  maudynių mėgėjų mėgstamos vietos, nelabai pasižymi švara ir tvarka. Į vandens telkinį gali būti nuplauta daugybė poilsiautojų paliktų potencialių taršos priežasčių.

VENGTI, KAD NEPATEKTŲ Į BURNĄ
Sveikata mūsų rankose ir daugeliu atvejų priklauso nuo mūsų. Kalbant apie saugą maudyklose, svarbiausia vengti, kad vanduo nepatektų į burną, nes kaip jau minėta ankščiau, pagrindiniai susirgimai – žarnyno infekcijos. Nereikia pamiršti vaikų, kurių maudynės, būna ypač emocionalios ir žaismingos, o tai vandens patekimą į burnytę labai palengvina.

Pastebėjus simptomus – viduriavimą, pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, pilvo spazmus ar karščiavimą – reikia kreiptis į gydytojus.