Yra paskaičiuota, kad iki 2025 metų trečdalis Europos gyventojų bus 60 metų ir vyresni. Teigiama, kad ypač padaugės aštuoniasdešimtmečių ir dar vyresnio amžiaus žmonių. Neabejotinai tai turės įtakos šalių ekonomikai, socialiniam, politiniam gyvenimui. Paskutiniai ketinimai ilginti Lietuvoje pensinio amžiaus ribą sukėlė didelę priešiškumo bangą. Be abejo, žiūrint iš žmogaus visą gyvenimą dirbusio sunkų fizinį ir menkai apmokamą darbą, ir keli papildomi mėnesiai iki poilsio atrodo ilgi ir beprasmiai, tačiau labai norisi pristatyti senojoje Europoje jau žinomą ir vykstantį reiškinį – sveiką senėjimą, kuomet į užtarnautą poilsį (pensiją) net ir pačiam nelabai norisi.
2050 metais pusė Europos – penkiasdešimtmečiai ir vyresni
Šiuo metu darbingo amžiaus žmonės (25-49 metų) sudaro daugiau nei trečdalį Europos gyventojų. Jau 2025 metais manoma, kad šis skaičius bus mažesnis, o išėję į pensiją arba jai besiruošiantys sudarys 45 proc. visų gyventojų. Dar prastesnės prognozės numatomos 2050 metams, kuomet jau pusė gyventojų bus pensinio amžiaus.
Visa tai reiškia, kad mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius turės problemų užtikrinant socialines garantijas į pensiją išėjusiems tautiečiams. Bus susiduriama ir su kvalifikuotos darbo jėgos problema. Remiantis prognozėmis, gimstamumo lygis neketina kilti.
Kad auksiniai metai būtų laukiamybė
Apie sveiką senėjimą, gebėjimą kuo ilgiau išlikti sveikam ir žvaliam bei konkuruoti darbo rinkoje, PSO prabilo jau 1998 metais. Buvo raginama kuo didesnį dėmesį skirti pagyvenusių žmonių sveikatos, socialinių įgūdžių išsaugojimui. Daugeliui senėjimas asocijuojasi su mažėjančiu fiziniu, socialiniu aktyvumu bei galimybėmis dirbti, tačiau geriau pažvelgus, dažniausia tai – stereotipai. Daugeliu atvejų į pensiją besiruošiančiam žmogui tereikia šiek tiek palengvinti darbą, pritaikyti kitą technologiją ar techniką, papildomai apmokyti ir jis galėtų dirbti dar kelerius metus. Kaip rodo tyrimai, didelė dalis beišeinančių į pensiją tai norėtų daryti palaipsniui, mažinant darbo krūvį arba darbą pakeitus į paprastesnį. O jeigu dar pačius žmones išmokius, kaip tvarkytis su organizmo fiziologiniais ir anatominiais pokyčiais?
Svarbiausias tikslas – kuo ilgiau sveikas žmogus
Dauguma pensijos, kaip išganingo poilsio, laukiančių žmonių pagrindinėmis šio noro priežastimis įvardija prastą sveikatą ir diskriminaciją dėl savo amžiaus. Jeigu diskriminacijos reiškinys pažįstamas, ilgai ir sunkiai vejamas iš visų pasaulio valstybių, tai „sveikas visą gyvenimą“ reiškinys yra kur kas labiau žinomas svetur ir dar kol kas svetimas mums.
Sveiko senėjimo skatinimas susideda iš tikrai paprastų dalykų. Pagrindinis principas – veiklos, sistema nukreipta į brandų žmogų, nes tas kas tinka ir aktualu dvidešimtmečiui, tikrai ne taip pat svarbu penkiasdešimtmečiui. Pagrindinėmis kryptimis galima būtų įvardinti geros psichinės sveikatos palaikymą, amžiui adekvataus fizinio krūvio parinkimą, namų ir darbo aplinkos pritaikymą, mitybos pasirinkimą, traumų ir žalingų įpročių prevenciją. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad visos temos aktualios įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau jų pateikimas ir turinys tikrai turi skirti. Kaip pavyzdys galėtų būti mityba. Vyresnio amžiaus žmonių tikriausiai nebereikia varginti kalbomis apie sveikos mitybos piramidės principą, bet reikėtų padėti suprasti, kad jų energijos poreikis mažėja, tačiau maisto – dažniausiai išlieka toks pats. Didesnį dėmesį skirti praktiškoms ir dėl nesuprantamų priežasčių gėdingomis laikomoms temoms, kaip vidurių užkietėjimas ar seksualinio gyvenimo problemos. Kas pasakė, kad tai nereikšminga?