Naujienos

Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, kuri kasmet minima vasario 4 d., sveikatos specialistai kviečia gyventojus laiku užkirsti kelią šiai klastingai ligai ir pasitikrinti sveikatą pagal vėžio prevencijos programas.

Teigiama, kad kuo greičiau gydytojas nustatys ligą, tuo didesnė tikimybė bus pasveikti.

Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, iš kurių net keturios – gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos – vėžio prevencijos. Šių programų išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Norint pasitikrinti pagal vėžio prevencijos programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tyrimai gali būti skiriami ir žmonėms, nepatenkantiems į minėtų programų tikslinę amžiaus grupę, tačiau jaučiantiems simptomus ar turintiems įtarimų. Tokiu atveju pacientas taip pat turi kreiptis  į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per trejus metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per penkerius metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽVP tyrimas teigiamas. Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per dvejus metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą šiam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jiems  periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą. Šis, prireikus, atlieka priešinės liaukos biopsiją.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per dvejus metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą tolimesniems tyrimams. Kolonoskopija ir, jeigu reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau PSDF lėšų vėžio prevencinių programų vykdymui. Pernai tam buvo skirta 13,9 mln. eurų, o šiemet planuojama skirti dar daugiau – 18,8 mln. eurų.

Primenama, kad privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms dalyvavimas prevencinėse programose yra nemokamas, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaigą.

Daugiau informacijos apie ligų prevencijos programas rasite čia.

Valstybinės ligonių kasos informacija

Vasario 2 d. Biržų pilyje įvyko iškilmingi „Metų specialisto“ apdovanojimai, kaip ir kasmet, skirti išreikšti padėką visuomenės sveikatos specialistams, savo darbais ir iniciatyvomis reikšmingai prisidėjusiems prie visuomenės sveikatos stiprinimo ir gerovės.

„Specialistams įteiktos padėkos kartu su simboliniu obuolio ženklu perduoda žinią: obuolys – tai lyg mūsų darbo vaisius, bet prieš skinant vaisius, pirmiausia reikia pasodinti sodą, jį prižiūrėti ir puoselėti. Norisi palinkėti kiekvienam specialistui būti savo visuomenės sveikatos sodo puoselėtoju, kad kartu su savo savivaldybės gyventojais būtų galima mėgautis saldžiais sveikos gyvensenos vaisiais,“ – prasmingomis mintimis sveikinimo kalbos metu dalijosi Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė ir Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė doc. dr. Jūratė Grubliauskienė.

Šiemet vienas iš „Metų specialisto“ apdovanojimų atiteko ir Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistei Jolitai Junevičienei už ilgalaikį ir tęstinį sveikatos žinių skleidimą Butrimonių gimnazijos bendruomenei.

Apdovanojimų renginį įkvepiančia sveikinimo kalba atidarė Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė, atvykusi kartu su savivaldybės administracijos direktore Irute Varziene ir savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėju, atliekančiu savivaldybės gydytojo funkcijas, Kęstučiu Knizikevičiumi. Sveikinimo žodžius visiems susirinkusiems taip pat tarė Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) vadovė doc. dr. Jūratė Grubliauskienė ir Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Lina Svidinskaitė. Prie sveikintojų taip pat prisidėjo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas dr. Kęstutis Štaras, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugos klausimais dr. Živilė Gudlevičienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Laura Masiulienė. Renginyje taip pat dalyvavo ir prasmingais sveikinimo žodžiais ir linkėjimais dalijosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dekanė prof. dr. Ida Liseckienė, atvykusi kartu su kolege LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto prodekane doc. dr. Gintare Kaliniene. Visuomenės sveikatos specialistų darbo svarba džiaugėsi ir nominantus sveikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos skyriaus vedėja Aušra Želvienė bei Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro vadovas Romualdas Sabaliauskas, o nuotolinius sveikinimus siuntė ir Europos Komisijos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą (2014–2019 kadencija), Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Rytų Europos regionui dr. Vytenis Andriukaitis.

Graži ir prasminga „Metų specialisto“ apdovanojimų tradicija SVSBA puoselėjama jau nuo 2016 metų, o specialistų rinkimai vyksta net 47 savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose. Kasmet nominacijai gauti potencialius kandidatus gali siūlyti Visuomenės sveikatos biurų vadovai, čia dirbantys specialistai, taip pat ir Asociacijos tarybos nariai. Teikiant galimas nominacijas atsižvelgiama į specialisto išskirtines veiklas praėjusiais metais ir darbui svarbias savybes: motyvaciją ir entuziazmą darbui, iniciatyvumą, komunikacinius gebėjimus. „Rinkdami labiausiai praėjusiais metais nusipelniusius specialistus, kiekviename visuomenės sveikatos biure diskutuojame apie rezultatus visuomenės sveikatoje, kaip ilgai ir kantriai jų reikia laukti, kiek pastangų būtina įdėti, siekiant užsibrėžtų rezultatų. O ir nepamirštame, kad visuomenės sveikata yra ne tik mokslas, bet ir menas. Tik ši dermė padeda pasiekti kiekvieną gyventoją, įdomiai pateikti sveikatai puoselėti būtinas žinias, išmintingai vesti sveikos gyvensenos įgūdžių išsaugojimo keliu,“ – kalbėjo SVSBA pirmininkė ir Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė dr. Jūratė Grubliauskienė.

Visuomenės sveikatos biurų tikslas – stiprinti pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybių lygmenyje, skatinti kokybiškų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams, motyvuoti gyventojus aktyviai rūpintis savo sveikata bei ligų prevencija.