Sveiko maisto gaminimo dirbtuvės Alytaus rajono ugdymo įstaigose. Sveika ir skanu!

Niekam nepaslaptis, kad sveika mityba – tai raktas į sveikesnį gyvenimą. Ankstyvoje vaikystėje susiformavę teisingi sveikos mitybos įpročiai padeda išvengti daugelio sveikatos problemų ateityje, todėl ugdyti supratimą apie sveiką ir subalansuotą mitybą svarbu nuo pat mažens.

Formuojant sveikos mitybos įpročius svarbu ne tik įgyjamos žinios bet ir  praktiniai gebėjimai. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras jau ne vienerius metus vadovaujasi principu – maistą reikia išmokti gaminti, o ne tik apie jį kalbėti. Gegužės mėnesį visose Alytaus rajono mokyklose vyko sveiko maisto gaminimo dirbtuvės „Ką galiu pasigaminti?“. Užsiėmimo metu pradinių klasių mokiniai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros specialistėmis gamino ne tik sveikus, bet ir skanius kokteilius. Dažnai pastebima, kad vaikams skanu tai, kas saldu ir patrauklu, o tam tikslui pasiekti neretai naudojami pridėtiniai saldikliai, dažikliai, įvairios kvapiosios medžiagos ir kt. maisto priedai. Šįkart jaunieji kulinarai galėjo patys įsitikinti, kad geram skoniui, kvapui užtenka ir natūralių maisto produktų, tokių kaip: augalinis pienas, šaldytos uogos ir įvairūs vaisiai.

Sveika mityba vaikams, ko gero, dar svarbesnė nei suaugusiems, nes maistas, kurį jie valgo, lemia harmoningą vaiko augimą, tinkamą fizinę ir protinę raidą, gebėjimą mokytis. Viena iš mitybos klaidų yra netinkamas maisto produktų pasirinkimas. Pirmenybę reikėtų skirti aukštos maistinės vertės produktams, turintiems daug vitaminų, mineralų, baltymų, sudėtinių angliavandenių ir kitų organizmui naudingų medžiagų. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistės sveikos mitybos pamokėlės dalyvius kvietė sudėti maisto pasirinkimo piramidės magnetinę dėlionę, sugrupuoti produktus pagal jų maistines savybes, pasimatuoti antsvorį imituojančią liemenę. Tokiu žaidybiniu būdu, be didesnių įtikinėjimų vaikai buvo skatinami įsiminti pagrindines sveikos mitybos taisykles bei principus.

Tikimės, kad sveiko maisto pasirinkimas ir praktinė jo gamyba –  taps tvirtu pamatu tolimesnio, sveiko gyvenimo kūrime.

Sutikime pavasarį aktyviai

   Aktyvumo mažėjimo tendencijos verčia susimąstyti apie sveikatą, kadangi genetiškai žmogus yra prisitaikęs žymiai didesniam judrumui, nei reikalauja šiuolaikinis gyvenimas. Judėjimas yra būtina žmogaus sveikatos palaikymo sąlyga. Tik individualiai parinkus kiekvienam organizmui optimalų fizinį aktyvumą, galime tikėtis sveikesnio kūno, geresnės ir darbingos nuotaikos. Mokymosi ar darbo rezultatų sąsajos su žmogaus fiziniu aktyvumu taip pat yra seniai įrodytos. Jau ilgą laiką pastebima, kad žmogaus fizinis aktyvumas šiuolaikinėje visuomenėje yra per mažas, o dėl pandemijos ir dar sumažėjo.
   Yra konkretūs, lengvai atpažįstami požymiai, kurie išduoda fizinio aktyvumo stoką. Nejudrų žmogų vargina raumenų, sąnarių skausmai, jis gali skųstis apsunkusiu virškinimu, kitais vidaus organų negalavimais. Jam dažniau skauda galvą ir kankina bloga nuotaika. Mažą aktyvumą turintis žmogus, paprastai, negali neuždusęs įveikti įkalnės arba nubėgti  nedidelio atstumo (link troleibuso), jam po nedidelio fizinio krūvio kitą dieną dažnai skauda raumenis. Nejudraus žmogaus fizinės ypatybės – greitumas, koordinacija, vikrumas ir kiti požymiai yra gerokai menkesnės. Dėl fizinio nejudrumo atrofijos požymių įgauna širdies ir kraujotakos sistema, raumenynas. Pasyviam žmogui, dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, pradeda augti svoris.
    Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras karantino laikotarpiu gyventojus nori paskatinti neužmiršti judėti! Todėl kviečia registruotis į nuotolines nemokamas treniruotes, kurias veda aukštos kvalifikacijos trenerės. 
Išankstinė registracija telefonu
8 (315) 21438 arba
el. paštu info@alytausrajonovsb.lt.

Dalyvauk prevencinėse programose – užkirsk kelią ligoms

Lietuvoje dėl onkologinių ligų kasmet miršta per 8 tūkst. žmonių, dėl širdies ir kraujotakos sistemos ligų dar daugiau – virš 20 tūkst. asmenų per metus. 2019 m. Higienos instituto duomenimis prevencinėse programose dalyvavo tik apie pusę turinčių teisę išsitirti šalies gyventojų. Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras skatina gyventojus kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl nemokamų prevencinių tyrimų atlikimo. Lietuvoje vykdomos šios profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos programos:

  • Storosios žarnos vėžio prevencinė programa. Tai yra viena iš onkologinių ligų, kuria Lietuvoje sergama dažniausiai. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir jų kasmet daugėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio neįmanoma visiškai išgydyti. Ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus, vieną kartą per dvejus metus. Naujausi duomenys rodo, kad Alytaus rajone iš visų galinčių dalyvauti programoje 2019 m. išsityrė 46,1 proc.
  • Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Pagal programą PAP testas atliekamas 25–59 metų amžiaus moterims 1 kartą kas 3 metus, praėjusiais metais rajone šia programa pasinaudojo 61,8 proc. šio amžiaus moterų. Tyrimo metu atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis ir ištiriamas mikroskopu – nustatoma, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių. Onkocitologinį tepinėlį atlieka šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris ginekologas. Tepinėlis siunčiamas ištirti gydytojui patologui. Programos tikslas – sumažinti Lietuvos moterų sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo jų.
  • Atrankinė mamografinė patikra dėl krūties vėžio. Tikslas – diagnozuoti krūties piktybinį naviką ankstyvoje stadijoje. Skirta moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Alytaus rajone 2019 m. šia programa pasinaudojo 56,2 proc. atitinkamo amžiaus moterų. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus. Patikros metu nemokamai atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas t.y. mamograma. Tolimesni veiksmai priklauso nuo mamogramos vertinimo rezultatų.
  • Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Skirta visiems vyrams nuo 40 iki 55 metų ir visoms moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus. Alytaus rajone 2019 metais programa pasinaudojo tik 46,8 proc. teisę dalyvauti turinčių gyventojų. Visos paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai vieną kartą per metus. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris privalo nemokamai atlikti programoje numatytus laboratorinius tyrimus, užpildyti anketą ir išsiųsti jos kopiją į prevencijos centrą.
  • Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Onkologinė liga, kuria Lietuvos vyrai serga dažniausiai. Specialistai teigia, kad profilaktiškai tikrintis būtina, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai rūpinasi ne mažiau nei moterys. Programa skirta 50–69 metų (imtinai) vyrų ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, priešinės liaukos susirgimų prevencijai.

 

Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras

Parengta remiantis VLK pateikta informacija

Būsimoms ir esamoms mamos – informacinis vadovas, kaip atpažinti depresiją po gimdymo

Siekiant moterų ir jų artimųjų psichologinės gerovės gimus vaikui šeimoje, itin svarbu turėti pakankamai žinių ir tinkamai rūpintis mamų savijauta, o pastebėjus nerimą keliančių ženklų – nedelsti ir kreiptis pagalbos. Tam, kad visa reikalinga informacija būtų pasiekiama vienoje vietoje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė dalomąją medžiagą, apie moters emocinius pokyčius tampant mama, galimus psichikos sveikatos sunkumus ir pagalbos galimybes. Tai dar vienas svarbus žingsnis, gerinant gimdyvių informuotumą apie savipagalbos būdus, teikiamą savanorių bei specialistų pagalbą ar paslaugas Lietuvoje.

Peržiūrėti ir atsisiųsti informaciją galite ČIA.

Naujajame elektroniniame leidinyje trumpai aptariamas tapimo mama laikotarpis ir jo ypatumai. Taip pat detaliau analizuojamas laikotarpis po gimdymo, depresijos po gimdymo priežastys ir iš to kylančios pasekmės. Jame patariama, kaip atpažinti depresiją po gimdymo, padėti sau ar kur ieškoti pagalbos, jaučiant depresijos po gimdymo požymius.

Informaciją parengė SAM specialistai kartu su projekto „Mama Mums rūpi“ psichologais.

Ši dalomoji medžiaga turėtų būti naudinga priemonė asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, teikiantiems informaciją gimdyvėmis ir jų artimiesiems minėta tema. SAM tikisi, kad gydymo įstaigos noriai patalpins minėtą informaciją savo interneto svetainėse, kur ji būtų pasiekiama būsimoms gimdyvėms, prieš atvykstant ieškančioms joms aktualios informacijos, bei įteiks ją į namus išrašomoms mamoms.

Pastaruoju metu skiriama daug dėmesio depresijos po gimdymo svarbai. Pavyzdžiui, šiuo metu kiekviena pagimdžiusi moteris, dar prieš jai su mažyliu paliekant gydymo įstaigą, privalo būti informuojama apie depresijos po gimdymo požymius bei pagalbą teikiančias institucijas. Šis reikalavimas sveikatos apsaugos ministro iniciatyva visai neseniai įtrauktas į Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą, atsižvelgiant į tai, kad depresijos po gimdymo požymių dažniausiai atsiranda moteriai jau sugrįžus į namus ir neretai būna neatpažįstami pačios moters ar jų artimųjų, todėl laiku nesikreipiama profesionalios pagalbos.

Kita kryptis, kuria SAM nuosekliai dirba, – tai medikų kompetencijų, susijusių su psichikos sveikata, didinimas. Sveikatos sektoriaus darbuotojai nuolat dalyvauja mokymuose, juos planuojama tęsti ir ateityje.  

Depresija po gimdymo – tai depresija, atsiradusi pogimdyviniu laikotarpiu. Ji prasideda per pirmus mėnesius po gimdymo (rečiau – po gimdymo praėjus pusmečiui ar daugiau), tęsiasi keletą mėnesių ar ilgiau ir pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas. Negydoma depresija po gimdymo gali sukelti rimtą pavojų tiek motinai, tiek mažyliui. Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida. Taip pat gali prastėti santykiai su vyresniais vaikais bei partneriu.

Primename, kad moterys, jaučiančios depresijos po gimdymo simptomus, turėtų kreiptis į pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį psichikos sveikatos centrą (PSC), prie kurio yra prisirašiusi. Jei pati moteris nėra pasirinkusi PSC, ji automatiškai yra prirašoma prie to PSC, su kuriuo jai šeimos gydytojo paslaugas teikianti įstaiga yra pasirašiusi sutartį. PSC paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Pastarasis specialistas teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais bei asmenines problemas. Šių specialistų paslaugos teikiamos nemokamai ir siuntimo šių paslaugų gavimui nereikia. 

Esant sudėtingesniems depresijos po gimdymo atvejams, gydytojas psichiatras gali nukreipti pacientę psichoterapijos paslaugoms. Diagnozavus pogimdyvinius psichikos sutrikimus, įskaitant depresiją po gimdymo, gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija, kuri be sveikatą stiprinančių procedūrų apima ir medicinos psichologo konsultacijas. Taip pat, esant poreikiui, gali būti skiriamas ir stacionarinis gydymas.

SAM Spaudos tarnyba

Mėlynasis lapkritis, kas tai?

Lapkritis visame pasaulyje minimas kaip, o lapkričio 14-oji – pasaulinė
cukrinio diabeto diena. Visą mėnesį, kuris vadinamas Mėlynuoju lapkričiu
(angl. Blue November), įprasta skleisti žinią apie šią ligą, atkreipti
dėmesį į ligos paplitimo ir didėjimo mastus, visuomenę supažindinti su
pirmaisiais diabeto požymiais, kad liga būtų atpažinta laiku ir būtų galima
išvengti sveikatos sutrikimų, kalbėti apie cukrinio diabeto tipus (1 ir 2
tipo) ir skirtingus gydymo metodus, paneigti visuomenėje vyraujančius mitus apie ligos atsiradimo priežastis ir išgijimo galimybes.

Remiantis Higienos instituto duomenis, 2021 m. 1 tipo cukriniu diabetu
susirgo 208 vaikai (0-17 m.) ir 796 suaugusieji (nuo 18 m.). 2021 m. šia
liga Lietuvoje sirgo 8402 asmenys (1073 vaikai ir 7329 suaugusieji).

1 tipo diabetas – tai sunki lėtinė endokrininė liga, kai dėl insulino trūkumo sutrinka medžiagų, o ypač angliavandenių apykaita. Dažniausiai susergama vaikystėje arba jauname amžiuje. Dėl nežinomų priežasčių pats organizmas, t. y. jo imuninė sistema sunaikina kasos beta ląsteles, gaminančias insuliną. Todėl sergantys 1 tipo diabetu visą gyvenimą turi leistis insuliną. Gydymas yra efektyvus, užkerta kelią ūmioms ir lėtinėms komplikacijoms, kai užtikrinama savikontrolė (daugkartinis gliukozės kraujyje tikrinimas), fizinis aktyvumas, diabeto kontrolės mokymas. Sergantysis mokomas sušvirkščiamą insulino dozę derinti su maistu, fiziniu krūviu. Tai daug pastangų ir finansinių išteklių reikalaujanti nepagydoma jaunų žmonių liga.

Visuomenė mažai žino apie šią ligą – dauguma girdėję, kad diabetą dažnai išprovokuoja netinkamas gyvenimo būdas ir (ar) genetika. Tai yra 2 tipo diabetas, kuriuo dažniausiai susergama vyresniame amžiuje. Sergant šiuo visuomenėje labiausiai paplitusiu diabeto tipu (1 tipo diabetas sudaro tik 5 procentus visų sergančiųjų cukriniu diabetu), sutrinka insulino, kurį išskiria kasa, įsisavinimas organizme, bet kasa išskiria insuliną, dažnai net daugiau nei reikia.

Žinia apie nustatytą cukrinį diabetą pribloškia ir galvoje sukelia tikrą sumaištį. Išliejus kibirą ašarų ir milijoną kartų Dievo paklausus, kodėl tai nutiko būtent man ar mano vaikui, kyla klausimų, kaip reikės gyventi toliau. Nors liga ir skamba grėsmingai, gyventi įmanoma – kažkiek kitaip, su papildomomis procedūromis ir taisyklėmis, bet neatsisakant savo tikslų ir svajonių.

Dalinamės klubo „Diabeto IQ“ sukurtu vaizdo įrašu pirmuosius 1 tipo cukrinio diabeto požymius, norėdami prisidėti prie visuomenės švietimo vardan gerovės ir skirtingų poreikių žmonių sutarimo.


 Daugiau informacijos apie 1 tipo cukrinį diabetą:
https://dia-iq.lt/1-tipo-diabetas/
Nuoroda atsisiuntimui: https://we.tl/t-2NUraO3jdq

Krūties vėžio prevencija

Spalio 15-oji – Pasaulinė krūties diena. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į sergamumą ir mirtingumą dėl krūties vėžio, akcentuojant prevencinių priemonių taikymo svarbą.

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje Vakarų pasaulio šalių. Bet kuri moteris per gyvenimą turi apie 10 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. Kiaušidžių vėžiu moterys serga rečiau – 1,4 proc. rizika, tačiau šis susirgimas labai sunkiai diagnozuojamas ankstyvose stadijose, todėl yra sunkiai pagydomas. Dauguma vėžio atvejų yra sporadiniai (atsitiktiniai), veikiant išoriniams (aplinkos) veiksniams, tačiau 5–10 proc. krūties vėžio ir 15–20 proc. kiaušidžių vėžio atvejų išsivysto dėl paveldėtų genetinių pokyčių (genų mutacijų). Su krūties vėžiu susijusių genų mutacijos padidina riziką sirgti ir kitomis onkologinėmis ligomis – prostatos, kasos vėžio bei melanomos.

Ką galima daryti prevenciškai?

Kiekvienai moteriai labai naudinga išmokti stebėti savo krūtis, t. y. mokėti atlikti krūtų savityrą. Nuolat stebėdama savo krūtis ji greitai pajunta ir supranta, kai jose atsiranda kokių nors pokyčių, kurių anksčiau nebuvo. Krūtų savityra – tai savo krūtų tyrimas apžiūros ir apčiuopos būdu. Krūtų savityra neatstoja mamografinio tyrimo ar gydytojo apžiūros, tačiau nuolat ją atlikdama moteris gali pati aptikti dar ankstyvos stadijos piktybinį naviką ar kitokius darinius, kuriuos reikia gydyti, nes juose laikui bėgant gali rastis vėžys.

Krūtų savityrą reikia pradėti nuo jaunystės ir tęsti visą gyvenimą. Tirtis reikia vieną kartą per mėnesį, tą pačią dieną, geriausia po menstruacijų (jei jų nebėra, bet kurią dieną), kai jos būna „ramios“, neskausmingos bei minkštos. Kaip pačiai apžiūrėti bei čiuopti krūtis, rasite šios knygelės vidinėje viršelio pusėje.

Savityros žingsniai:

  • Nusirenkite ir atsistokite prieš veidrodį. Rankas nuleiskite prie klubų. Apžiūrėkite savo krūtis, ieškodama bet kokių susiraukšlėjimo, įdubimo ženklų arba krūtų dydžio, formos ar simetrijos pakitimų.
  • Pakelkite rankas, uždėkite jas ant pakaušio ir vėl ieškokite jau minėtų ženklų.
  • Sukamaisiais judesiais kruopščiai ištirkite savo krūtų audinį ieškodama gumbelių ar audinio sustandėjimų.
  • Patikrinkite, ar jūsų speneliai neįtraukti. Ir apžiūrėkite. Ar nėra išskyrų iš jų.
  • Patikrinkite pažastį, ar joje nėra gumbelių arba audinio sustandėjimų.
Kokie požymiai signalizuoja būtinybę apsilankyti pas specialistą?
  • Gumbas ar sukietėjimas krūtyje ar šalia jos;
  • Neįprastos išskyros iš spenelio, gali būti kraujingos;
  • Krūties dydžio ar formos pakitimai;
  • Krūties odos spalvos pakitimai;
  • Spenelio formos pakitimai;
  • Spenelio odos pleiskanojimas ar lupimasis;
  • Bet kokie krūties spalvos, formos, konsistencijos pakitimai.

 

50-69 m. moterys turi galimybę dalyvauti krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.

Kiekviena 50–69 metų moteris gali 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą. Patikros metu moteriai yra atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija), kurio tikslas – patikrinti, ar krūtyje neatsirado pakitimų. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas (tyrimo tikslumas 85–95 %), trunkantis kelias minutes ir nesukeliantis jokių nemalonių pojūčių.