Oro temperatūrai sparčiai krentant žemyn – svarbu rūpintis savo sveikata

Į Lietuvą atkeliavus dideliems šalčiams, gali kilti su žema aplinkos temperatūra susijusių sveikatos problemų. Pateikiame keletą rekomendacijų, kaip tinkamai apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą žiemą.


  1. Kraujotakos sistema. Specialistai teigia, kad šaltas aplinkos oras susiaurina kraujagysles, o tai gali padidinti širdies infarkto riziką. Norint išvengti ekstremalių temperatūros pokyčių sukeliamų širdies problemų, einant į lauką reikia šiltai apsirengti, dėvėti kepurę, pirštines, šiltą paltą ar striukę. Jei esate priskiriamas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, apribokite veiklas lauke, reikalaujančias daug fizinių pastangų (pvz. sniego kasimas), geriau rinkitės lengvą ėjimą.
  2. Nukritimai. Paviršiams pasidengus ledo ir sniego sluoksniu registruojama daugiau asmenų, patyrusių galūnių traumas ir lūžius. Siekiant to išvengti reiktų vengti vaikščioti nevalytais, apledėjusiais šaligatviais, jei tai yra įmanoma. Derėtų rinktis batus, turinčius grubios struktūros padą ir galinčius gerai sukibti su paviršiumi. Na o lipant laiptais visuomet reiktų prisilaikyti už turėklų, net jei atrodo, kad laiptai yra sausi.
  3. Odos priežiūra. Sausas žiemos oras ypatingai išsausina odą. Siekiant išlaikyti gerą odos būklę, reiktų naudoti kremą, pagamintą aliejaus pagrindu. Maudytis derėtų šiltame, bet ne karštame vandenyje. Jei yra galimybė, namuose patariama naudoti oro drėkintuvą, tam kad oda iš aplinkos gautų pakankamai vandens. Pagal Lietuvos higienos normą HN 69:2003 oro santykinis drėgnumas turi būti 40-60 %. Neretai namuose šis rodiklis nesiekia 30 %, vadinasi būtina drėkinti orą.
  4. Nukritusi kūno temperatūra. Hipotermija yra būklė, kuomet vidinė kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 °C, šią būklę gali sukelti ne tik ypatingai žema temperatūra, bet ir užsitęsęs lengvo šalčio poveikis.
  5. Nušalimas. Dažniausiai nušąla atviri kūno paviršiaus plotai. Labiausiai paveikiamos kūno vietos: nosis, ausys, smakras, skruostai, kojų ir rankų pirštai. Pastebėjus nušalusią vietą pirmiausiai reikia bandyti ją sušildyti, tačiau svarbu tos vietos netrinti. Laiku nepastebėtas nušalimas gali baigtis negrįžtamais audinių pažeidimai.
  6. Astma. Ypatingai šaltas oras gali paskatinti astmos priepuolių atsiradimą. Vienintelis būdas apsisaugoti – šią būklę turintiems asmenims likti namuose arba einant į lauką šaliku uždengti burną, taip neįkvepiant šalto oro. Taip pat daugiau kvėpuoti per nosį, nes joje esantys plaukeliai ne tik sulaiko mikroorganizmus, bet oras ir sušildomas.

Žiemos šaltis gali būti pavojingas jeigu neesate jam pasiruošę. Rūpintis savo sveikata privalu ištisus metus, tuomet nei šaltis nei karštis nekels problemų.

 

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Kviečiame dalyvauti ankstyvosios intervencijos programoje

Kas yra ankstyvoji intervencija?

Ankstyvoji intervencija yra apibrėžiama kaip socialinių pedagoginių bei psichologinių  pagalbos priemonių taikymas vaikams, po to, kai yra nustatoma ar sužinoma, jog jie vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, siekiant paskatinti jų nevartoti.

Kas yra Ankstyvosios intervencijos  programa?

Ankstyvosios intervencijos programa (toliau – Programa) yra parengta įgyvendinant tarptautinį projektą „FreD goes net“, kuriame dalyvavo 17 Europos Sąjungos šalių. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas), kaip asocijuotas šio projekto partneris, gavo leidimą  adaptuoti Programą ir nuo 2013 metų ją diegia Lietuvoje.

Ši Programa yra pagalbos priemonė, skirta eksperimentuojantiems ar nereguliariai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas (išskyrus tabaką) jaunuoliams nuo 14-21 m. Programos tikslas – motyvuoti jauną žmogų keisti savo elgesį, paskatinti suabejoti jau turimomis žiniomis, susijusiomis su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, žala bei pasekmėmis. Jaunuoliams yra suteikiama galimybė būti išklausytiems, suprastiems, diskutuoti bendraamžių rate, suaugusiajam moderuojant šią veiklą.

Programą sudaro trys dalys: pradinis pokalbis, kuris yra skirtas kontakto užmezgimui, 8 val. praktiniai užsiėmimai aktyviai veiklai, diskusijoms, patirčių pasidalijimui bei refleksijoms  ir  baigiamasis pokalbis. Dalyvavimas šioje programoje gali būti savanoriškas bei įpareigojantis (kaip administracinio poveikio ar vaiko minimalios priežiūros priemonė).

Kaip įgyvendinama Ankstyvosios intervencijos programa?

2018 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu  Nr. V-60/V-39 patvirtintas Ankstyvosios intervencijos programos vykdymo tvarkos aprašas. Šio teisės akto pagrindu reglamentuota savivaldybių visuomenės sveikatos biurų kartu su pedagoginėmis psichologinėmis ar švietimo pagalbos tarnybomis bendra veikla organizuojant ir teikiant pagalbą eksperimentuojantiems, nereguliariai vartojantiems alkoholį ar narkotikus jauniems asmenims. Teisės aktą galima rasti čia. Programos dalyvių registraciją miestuose vykdo Visuomenės sveikatos biurai, o visiems baigusiems Programą įteikiami dalyvio pažymėjimai.  

Daugiau informacijos ir registracija paskambinus tel. 831521438

Nemokama psichologo konsultacija

Alytaus rajono gyventojams, kuriems yra reikalingos psichologinės konsultacijos, sudaryta galimybė karantino metu jas gauti nuotoliniu būdu.

Visi Alytaus rajono gyventojai, susidūrę su problemomis, nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos gali kreiptis į Alytaus rajono visuomenės sveikatos biurą telefonu 8 610 39 017, elektroniniu paštu algimantas.kitrys@alytausrajonovsb.lt, tiesiogiai interneto svetainėje www.alytausrajonovsb.lt užpildę registracijos formą arba programa „Skype“ (kitrys.algimantas).

NETURINT GALIMYBĖS PASKAMBINTI – RAŠYKITE, PSICHOLOGAS PASKAMBINS JUMS PATS.Ne

Nuo erkinio encefalito skiepytis rekomenduojama pradėti žiemą

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena,  kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) geriausia šaltuoju metų laikotarpiu. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, kad susidarytų imunitetas, apsaugantis nuo šios ligos, reikia laiko, todėl geriausia pradėti skiepytis žiemą.

Visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės. Vakcinavimo schemos yra dvi:

Įprastinė schema – šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėn. tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos.

Pagreitinta schema – šiltuoju metų laikotarpiu, prasidėjus erkių aktyvumui. Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 sav. po pirmosios, trečia – 5–12 mėn. po antrosios.

Apsauginis imunitetas susiformuoja tik po dviejų skiepo dozių, praėjus dviem savaitėms po antros dozės. Jis apsaugo nuo ligos tik vienerius metus. Po trečios skiepo dozės apsauginis imunitetas trunka  3–4 metus.  Toliau reikalingos sustiprinančios dozės. Sustiprinančiųjų dozių įskiepijimų intervalai gali būti skirtingi, priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų bei žmogaus amžiaus (dažniausiai kas 3–4 m.).

Jeigu po pirmos skiepo dozės skiepijimas nutrūko, tai skiepijimo schema turi būti pradėta iš naujo. Jeigu po dviejų skiepo dozių nebuvo išlaikytas skiepijimo intervalas, skiepijimo schemą galima tęsti toliau, tiesiog įskiepyti trečią dozę. Jeigu buvo užmiršta sustiprinančioji skiepo dozė, tai ją įskiepyti, skiepijimo schemos kartoti nereikia. Reikia žinoti, kad laikotarpiu, tarp praleistų skiepijimo dozių, gali nebūti reikiamo apsauginio imuniteto, todėl įsisiurbus užsikrėtusiai erkei  žmogus gali susirgti. Nuo erkinio encefalito skiepyti galima jau vienų metų amžiaus vaikus.  

Pirmieji EE atvejai fiksuojami ankstyvą pavasarį

Pasak A. Bartulienės, pirmieji erkinio encefalito  atvejai registruojami jau kovo ar balandžio mėnesiais, tačiau dažniausiai žmonės užsikrečia birželio–spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu užregistruojama apie 90 proc. visų sergančiųjų EE.  Tai susiję su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje.

„Dažniau serga suaugę žmonės. Vyresnio amžiaus asmenims liga paprastai pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai, kaip negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, klausos praradimas ir (ar) spengimas ausyse, regėjimo sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, traukuliai, elgesio pokyčiai, rečiau – paralyžiai. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc.“, – pažymi gydytoja epidemiologė.

Erkinis encefalitas – erkių platinama, gamtinė židininė infekcija, kurią sukeliama erkinio encefalito virusas. Ši liga yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.

EE susirgimai registruojami daugelyje pasaulio šalių. Ši liga labai išplitusi Europoje, Sibire, Rusijos rytuose, šiaurinėje Kinijos dalyje ir Japonijoje. Europoje, tuo pat metu ir Lietuvoje,  sergamumai pradėjo didėti nuo 1993 metų. Įvairiose Europos šalyse sergamumo rodikliai padidėjo nuo 2 iki 17 kartų.

Lietuvoje privaloma šios ligos registracija pradėta 1968 m.  Nuo 1993 m., sergamumui sparčiai didėjant, ši liga tapo aktualia visuomenės sveikatos problema. Jei 1995–2002 m. laikotarpiu vidutinis šalies sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis buvo 10,1 atv./100 tūkst. gyv., tai  2011–2019 m. laikotarpiu – 19 atv./100 tūkst. gyventojų.
 

 

ULAC informacija

Minčių poveikis smegenims ir kūnui

Mes gyvename ne pačiu prasčiausiu laikotarpiu. Atrodytų, kad civilizacija ir šiuolaikinė kultūra turėtų mūsų gyvenimą padaryti lengvesniu, atnešti laimę ir komfortą, tačiau viskas atrodo ne taip paprasta. Šiuo laikmečiu mes susiduriame su keistu paradoksu. Kuo daugiau šiuolaikinių technologijų pagalba gauname informacijos, tuo mažiau išlieka pasitikėjimo savimi, saugumo. Ir tuo daugiau nerimo bei streso.  

Stresas yra vienas pagrindinių epigenetinių pokyčių priežasčių, nes jis išmuša organizmą iš pusiausvyros. Kaip literatūriniuose šaltiniuose teigiama, yra trys streso formos: fizinis (traumos), cheminis (toksinai) ir emocinis (baimė, nerimas, sukrėtimas ir panašiai). Kiekviena iš šių formų gali sužadinti daugybę reakcijų ir paskatinti išsiskirti kelias dešimtis hormonų bei neuromediatorių. Kai kūną užlieja streso hormonai, mūsų sąmonė organizmą veikia per autonominę nervų sistemą ir mes patiriame pačią tikriausią sąmonės ir kūno sąveiką.

Kad ir kaip būtų ironiška, bet stresas yra labai adaptyvi organizmo reakcija. Visi gyvi organizmai, taip pat ir mes žmonės, esame užprogramuoti susidoroti su trumpalaikiu stresu. Kai išorinėje aplinkoje pajuntame grėsmę, mūsų simpatinė nervų sistema įjungia kovok arba bėk režimą ir iš karto pagreitėja širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, įsitempia raumenys ir visą kūną užlieja hormonai, kaip antai adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis, paruošiantys mus sprukti arba stoti į kovą. Pavyzdžiui, jeigu mums pavyksta pasprukti nuo besivejančio pikto šuns arba priešo, tada, kai tik pasijuntame saugūs, kūnas grįžta į normalią pusiausvyros būseną. Tai rodo, kad kūnas pavojaus metu praranda pusiausvyrą, tačiau tik trumpam – kai pavojus išnyksta, viskas grįžta į savo vėžes. Tačiau, jei kasdien patiriame ne vieną stresinį įvykį, tuomet palaikome beveik pastovų ir gerokai aukštesnį streso hormonų lygį organizme.

 Praeityje patirtų stresų prisiminimai ir įtampos dėl laukiamų stresinių situacijų ateityje bei visi pasikartojantys trumpalaikiai stresai dabartyje susilieja į vieną ilgalaikį stresą – tai dvidešimt pirmo amžiaus kasdienybė. Gyvenant išlikimo režime, gyvybę palaikanti energija mobilizuojama taip, kad kūnas galėtų greitai bėgti arba kovoti. Tačiau kai organizmas negrįžta į pusiausvyrą, nes vis dar jaučiame grėsmę, gyvybinė energija tiesiog prarandama.

Nenuostabu, kad ilgalaikis stresas siejamas su nerimu, depresija, virškinimo sutrikimais, atminties praradimu, nemiga, padidėjusiu kraujo spaudimu, širdies ligomis, insultu, vėžiu, opalige reumatoidiniu artritu, peršalimo ligomis, senėjimo procesų pagreitėjimu, lėtiniu nuovargiu, impotencija, astma, hormonų pusiausvyros sutrikimais, diabetu ir daugeliu kitų ligų bei sutrikimų. Gamtoje nėra tokio organizmo, kuris atlaikytų ilgalaikio streso poveikį.

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad patiriant stresą organizme nutrūksta gijimo procesai. Taip pat mokslininkai padarė išvadą, kad nervų sistema tiesiogiai veikia viruso dauginimąsi.

Išsiskiriant streso hormonams, mumyse sukyla daugybė negatyvių emocijų, kaip antai: pyktis priešiškumas, agresija, konkurentiškumas, frustracija, baimė, nerimas, pavydas, nesaugumas, kaltė, gėda, liūdesys, depresija, beviltiškumas, bejėgiškumas ir taip toliau. Kai sutelkiame dėmesį į mintis apie praeityje patirtus dalykus arba į įsivaizduojamą baisią ateitį, nematydami nieko kito, neleidžiame kūnui grįžti į normalią pusiausvyros būseną (homeostazės). Iš tikrųjų stresinei reakcijai sukelti pakanka vien minties. Jei sukėlę sau stresą nesugebame jo numalšinti, tokiu atveju, tiesiu taikiniu žingsniuojame į kokią nors ligą.

Pavyzdžiui, kai laukiame kokio nors galimo ateities scenarijaus išsipildymo ir sutelkiame į jį visą savo dėmesį, nė akimirkai nenukreipdami jo į ką nors kitą, kūnas ima fiziškai keistis ruošdamasis šiam ateities įvykiui. Jau tą akimirką jis pradeda gyventi toje numatomoje ateityje. Aktyvinasi automatinė nervų sistema ir automatiškai išskiriami atitinkami streso hormonai. Ir nors ateities įvykis kol kas egzistuoja mūsų galvoje, tai yra mintis pradeda materializuotis. Taip proto ir kūno ryšys dirba mūsų nenaudai.

Pirma, norėdami pajusti energijos antplūdį, pradedame programuoti organizmą išskirti streso hormonus. O jeigu su šiuo kūną užliejančiu streso hormonų srautu galime susieti kokį nors žmogų, daiktą ar patirtį išorinėje aplinkoje, užprogramuojame kūną taip reaguoti vien pagalvojus apie šį stimulą. Todėl vėliau užtenka minties apie galimą panašią patirtį, apie žmogų ar vietą, ir kūne automatiškai sukyla tokia pati emocinio susijaudinimo būsena. Antra, jeigu remdamiesi praeities patirtimi, laukiame tokio pat rezultato ateityje ir mūsų lūkesčius lydi emocijos, kūne prasideda realūs pokyčiai. Ir trečia, reikšmė, kurią suteikiame savo veiksmams ar patirtims, veikia mūsų kūną, ir šis poveikis priklauso nuo to, ką galvojame apie save ir savo realybę.

Tačiau visiškai nepriklausomai nuo to, ar, mūsų nuomone, patiriamas stresas yra pagrįstas, ar ne, streso poveikis organizmui visada yra neigiamas. Kūnas „tiki“, kad mus vejasi šuo, ar spintoje tūno pelė.

Kai gyvename išlikimo režime, visą laiką pasirengę kovoti arba bėgti, galime sutelkti dėmesį į tris dalykus, tai yra į savo fizinį kūną (ar man viskas gerai?), į aplinką (kur yra saugu?) ir į laiką (kiek laiko ši grėsmė mane persekioja?). Nuolatinis susitelkimas į  šiuos tris dalykus daro mus ne tokius dvasingus ir sąmoningus, nes be paliovos skatina susitelkti į save, į savo kūną, į kitus materialius dalykus, pavyzdžiui, ką turime, kur gyvename ir panašiai, tai yra į visas problemas, kurias patiriame išoriniame pasaulyje. Taip pat verčia mus nerimauti dėl laiko, kuris galimai eina per lėtai arba per greitai, jo niekada niekam neužtenka ir mes nuolat ruošiamės ateities sunkumams, remdamiesi savo praeities patirtimis.

Todėl galima teigti, jog streso hormonai ne tik priverčia kūno ląsteles tapti savanaudėmis, kad užtikrintų mūsų išlikimą, bet ir paskatina tapti didesniu savanaudžiu mūsų ego, ir tokiu būdu mes tampame materialistais, į realybę žvelgiančiais tik per penkių pojūčių prizmę. Galiausiai pajuntame visiškai atskirti nuo naujų galimybių, nes lėtinė streso būsena sustiprina ir įtvirtina pirmiausiai aš mentalitetą, kuris kontroliuoja mūsų mąstymą ir veda į pasipūtimą, nuolaidžiavimą savo silpnybėms, užgaidoms bei savanaudiškumą. Savo tapatybę apibrėžiame kaip kūną, gyvenantį tam tikroje aplinkoje, tam tikru laiku.

Mokslininkai taip pat pastebėjo ir atvirkštinį efektą, tai yra sumažinus stresą pozityviomis emocijomis, įvyksta epidemiologiniai pokyčiai, kurie sveikatą veikia teigiamai. Tyrimai rodo, kad stiprios pozityvios mintys ir emocijos, tarkime gerumas ir gailestingumas, skatina išsiskyrimą, dar vadinamu „meilės hormonu“, kuris blokuoja baimę, stresą, nerimą, depresiją. Kai nebijome, daug lengviau pajuntame pasitikėjimą savimi, lengviau atleidžiame ir pamilstame, lengviau išsivaduojame iš savanaudiškumo ir tampame dosnesni. Šis naujas būvis atveria mums daugybę galimybių, kurių anksčiau negalėjome įsivaizduoti, nes visą energiją skirdavome neigiamoms mintims.

Parengė Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologas