Sveiko maisto gaminimo dirbtuvės Alytaus rajono ugdymo įstaigose. Sveika ir skanu!

Niekam nepaslaptis, kad sveika mityba – tai raktas į sveikesnį gyvenimą. Ankstyvoje vaikystėje susiformavę teisingi sveikos mitybos įpročiai padeda išvengti daugelio sveikatos problemų ateityje, todėl ugdyti supratimą apie sveiką ir subalansuotą mitybą svarbu nuo pat mažens.

Formuojant sveikos mitybos įpročius svarbu ne tik įgyjamos žinios bet ir  praktiniai gebėjimai. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras jau ne vienerius metus vadovaujasi principu – maistą reikia išmokti gaminti, o ne tik apie jį kalbėti. Gegužės mėnesį visose Alytaus rajono mokyklose vyko sveiko maisto gaminimo dirbtuvės „Ką galiu pasigaminti?“. Užsiėmimo metu pradinių klasių mokiniai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros specialistėmis gamino ne tik sveikus, bet ir skanius kokteilius. Dažnai pastebima, kad vaikams skanu tai, kas saldu ir patrauklu, o tam tikslui pasiekti neretai naudojami pridėtiniai saldikliai, dažikliai, įvairios kvapiosios medžiagos ir kt. maisto priedai. Šįkart jaunieji kulinarai galėjo patys įsitikinti, kad geram skoniui, kvapui užtenka ir natūralių maisto produktų, tokių kaip: augalinis pienas, šaldytos uogos ir įvairūs vaisiai.

Sveika mityba vaikams, ko gero, dar svarbesnė nei suaugusiems, nes maistas, kurį jie valgo, lemia harmoningą vaiko augimą, tinkamą fizinę ir protinę raidą, gebėjimą mokytis. Viena iš mitybos klaidų yra netinkamas maisto produktų pasirinkimas. Pirmenybę reikėtų skirti aukštos maistinės vertės produktams, turintiems daug vitaminų, mineralų, baltymų, sudėtinių angliavandenių ir kitų organizmui naudingų medžiagų. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistės sveikos mitybos pamokėlės dalyvius kvietė sudėti maisto pasirinkimo piramidės magnetinę dėlionę, sugrupuoti produktus pagal jų maistines savybes, pasimatuoti antsvorį imituojančią liemenę. Tokiu žaidybiniu būdu, be didesnių įtikinėjimų vaikai buvo skatinami įsiminti pagrindines sveikos mitybos taisykles bei principus.

Tikimės, kad sveiko maisto pasirinkimas ir praktinė jo gamyba –  taps tvirtu pamatu tolimesnio, sveiko gyvenimo kūrime.

Sutikime pavasarį aktyviai

   Aktyvumo mažėjimo tendencijos verčia susimąstyti apie sveikatą, kadangi genetiškai žmogus yra prisitaikęs žymiai didesniam judrumui, nei reikalauja šiuolaikinis gyvenimas. Judėjimas yra būtina žmogaus sveikatos palaikymo sąlyga. Tik individualiai parinkus kiekvienam organizmui optimalų fizinį aktyvumą, galime tikėtis sveikesnio kūno, geresnės ir darbingos nuotaikos. Mokymosi ar darbo rezultatų sąsajos su žmogaus fiziniu aktyvumu taip pat yra seniai įrodytos. Jau ilgą laiką pastebima, kad žmogaus fizinis aktyvumas šiuolaikinėje visuomenėje yra per mažas, o dėl pandemijos ir dar sumažėjo.
   Yra konkretūs, lengvai atpažįstami požymiai, kurie išduoda fizinio aktyvumo stoką. Nejudrų žmogų vargina raumenų, sąnarių skausmai, jis gali skųstis apsunkusiu virškinimu, kitais vidaus organų negalavimais. Jam dažniau skauda galvą ir kankina bloga nuotaika. Mažą aktyvumą turintis žmogus, paprastai, negali neuždusęs įveikti įkalnės arba nubėgti  nedidelio atstumo (link troleibuso), jam po nedidelio fizinio krūvio kitą dieną dažnai skauda raumenis. Nejudraus žmogaus fizinės ypatybės – greitumas, koordinacija, vikrumas ir kiti požymiai yra gerokai menkesnės. Dėl fizinio nejudrumo atrofijos požymių įgauna širdies ir kraujotakos sistema, raumenynas. Pasyviam žmogui, dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, pradeda augti svoris.
    Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras karantino laikotarpiu gyventojus nori paskatinti neužmiršti judėti! Todėl kviečia registruotis į nuotolines nemokamas treniruotes, kurias veda aukštos kvalifikacijos trenerės. 
Išankstinė registracija telefonu
8 (315) 21438 arba
el. paštu info@alytausrajonovsb.lt.

Dalyvauk prevencinėse programose – užkirsk kelią ligoms

Lietuvoje dėl onkologinių ligų kasmet miršta per 8 tūkst. žmonių, dėl širdies ir kraujotakos sistemos ligų dar daugiau – virš 20 tūkst. asmenų per metus. 2019 m. Higienos instituto duomenimis prevencinėse programose dalyvavo tik apie pusę turinčių teisę išsitirti šalies gyventojų. Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras skatina gyventojus kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl nemokamų prevencinių tyrimų atlikimo. Lietuvoje vykdomos šios profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos programos:

  • Storosios žarnos vėžio prevencinė programa. Tai yra viena iš onkologinių ligų, kuria Lietuvoje sergama dažniausiai. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir jų kasmet daugėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio neįmanoma visiškai išgydyti. Ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus, vieną kartą per dvejus metus. Naujausi duomenys rodo, kad Alytaus rajone iš visų galinčių dalyvauti programoje 2019 m. išsityrė 46,1 proc.
  • Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Pagal programą PAP testas atliekamas 25–59 metų amžiaus moterims 1 kartą kas 3 metus, praėjusiais metais rajone šia programa pasinaudojo 61,8 proc. šio amžiaus moterų. Tyrimo metu atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis ir ištiriamas mikroskopu – nustatoma, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių. Onkocitologinį tepinėlį atlieka šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris ginekologas. Tepinėlis siunčiamas ištirti gydytojui patologui. Programos tikslas – sumažinti Lietuvos moterų sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo jų.
  • Atrankinė mamografinė patikra dėl krūties vėžio. Tikslas – diagnozuoti krūties piktybinį naviką ankstyvoje stadijoje. Skirta moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Alytaus rajone 2019 m. šia programa pasinaudojo 56,2 proc. atitinkamo amžiaus moterų. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus. Patikros metu nemokamai atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas t.y. mamograma. Tolimesni veiksmai priklauso nuo mamogramos vertinimo rezultatų.
  • Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Skirta visiems vyrams nuo 40 iki 55 metų ir visoms moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus. Alytaus rajone 2019 metais programa pasinaudojo tik 46,8 proc. teisę dalyvauti turinčių gyventojų. Visos paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai vieną kartą per metus. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris privalo nemokamai atlikti programoje numatytus laboratorinius tyrimus, užpildyti anketą ir išsiųsti jos kopiją į prevencijos centrą.
  • Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Onkologinė liga, kuria Lietuvos vyrai serga dažniausiai. Specialistai teigia, kad profilaktiškai tikrintis būtina, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai rūpinasi ne mažiau nei moterys. Programa skirta 50–69 metų (imtinai) vyrų ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, priešinės liaukos susirgimų prevencijai.

 

Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras

Parengta remiantis VLK pateikta informacija

Užkirsti kelią eksperimentams

Tyrimai rodo, kad psichoaktyviomis medžiagomis eksperimentuoti pradedama vis jaunesniame amžiuje, neretai taip sprendžiamos įvairios jaunuolių psichologinės problemos, traumos ar išgyvenimai, kartais tokiu būdu bandoma pamiršti skaudžias patirtis, eksperimentų priežastimi tampa ir paaugliškas smalsumas, noras viską išbandyti, patirti.

Kad alkoholinių gėrimų vartojimo problema aktuali ne tik tarp vyresnių, bet ir tarp mokyklinio amžiaus asmenų patvirtina ir 2020 metais visoje Lietuvoje atliktas mokyklinio (penktų, septintų ir devintų klasių) amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. Jis atskleidė, kad 22 proc. visos Lietuvos ir 28 proc. Alytaus rajono moksleivių bent kartą per paskutinius 12 mėnesių vartojo alkoholinius gėrimus. Psichoaktyviąsias medžiagas, tokias kaip kanapės ir jų produktus („žolė“, marihuana, hašišas) bent kartą gyvenime prisipažino vartoję beveik 7 proc. šio amžiaus vaikų.

Psichoaktyvios medžiagos pavojingos nepilnamečiams, nes jie nei fiziškai, nei psichologiškai nėra subrendę, todėl yra lengviau pažeidžiami. Ankstyvas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas kelia grėsmę, kad vėliau asmuo pradės jomis piktnaudžiauti. Psichoaktyviosios medžiagos fiziologiškai keičia smegenis ir tai gali sukelti priklausomybę nuo šių medžiagų vartojimo bei kitas rimtas problemas.

Ypatingai dėmesingi turėtų būti ir artimieji, kurie pastebėję pirmuosius eksperimentavimo ženklus, turėtų užkirsti tam kelią. Pirmaisiais pavojaus signalais gali tapti pakitęs paauglio elgesys: sutrikęs miego režimas, agresyvesnis negu įprasta elgesys, pasikeitę valgymo įpročiai ar sumažėjęs rūpinimasis savo išvaizda. Taip pat apie eksperimentavimą psichoaktyviosiomis medžiagomis išduoda ir fiziologiniai kūno pokyčiai – išsiplėtę akių vyzdžiai, padidėjęs prakaitavimas, staiga atsiradę nevalingi žandikaulio judesiai ar drebulys, nervingumas primenantis paranoją, jeigu eksperimentuojama alkoholiu – sutrikusi koordinacija, nerišli kalba ir alkoholio kvapas. Tėvai turėtų nepamiršti, kad naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimo formos – žaismingos ir spalvotos, todėl dažnai galima net nesuprasti, jog tai psichoaktyvios medžiagos, kurios gali būti pardavinėjamos kaip guminukai, milteliai, kristalai, žoliniai mišiniai, pleistrai, kapsulės, skystis, lapeliai, tabletės ar netgi nosies purškalai.

Pokalbiai, konsultacijos, palaikymas – pagrindiniai ginklai kovojant su psichoaktyvių medžiagų vartojimo problema, todėl siekiama ugdyti kritinį jaunų žmonių mąstymą, stiprinti motyvaciją, skatinti atsisakyti psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei  padėti suprasti tikrąją eksperimentų su psichoaktyviosiomis medžiagomis „kainą“. Viena iš priemonių – ankstyvosios intervencijos programa, kurią vykdo Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Programos tikslas – motyvuoti 14 – 21 metų jaunuolius atsisakyti šių medžiagų vartojimo, kol dar nėra susiformavusi priklausomybė. Programa nemoralizuojanti, negąsdinanti, nesmerkianti, naudojami tik mokslo ir faktiniais duomenimis pagrįsti, interaktyvūs metodai. Užsiėmimai trunka iki 10 praktinių užsiėmimų – 6-12 asmenų grupėse, kuriose paaugliams sukuriama atvira erdvė būti išklausytiems, suprastiems ir išgirstiems, drauge įgyjant žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų daromą poveikį bei žalą.

Užsiregistruoti pačiam arba užregistruoti į programą savo vaiką galima telefonu 8 (31521438), el. paštu info@alytausrajonovsb.lt. Programa – nemokama, informacija – konfidenciali.

 

 

 

 

 

 

Penkios valandos „telefone“ – ar tai normalu?

lgesnis vaikų ir paauglių buvimas prie ekranų yra susijęs su įvairiomis fizinės ir psichikos sveikatos problemomis, pvz., trumpesniu miegu, dažnesniais somatiniais skundais, nesveiko maisto vartojimu, didesnėmis elgesio ir emocijų permainomis. Tokių išvadų priėjo mokslininkai tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Ką daryti, kad informacinių technologijų žala mažėtų? Kodėl aktyvus gyvenimo būdas pralaimėjo kovą su išmaniaisiais ekranais?

Į šiuos ir panašius klausimus atsakymų ieškota jau tradicinėje Alytaus rajono savivaldybės mokinių konferencijoje „Išgirskite mus“, kurią jau ketvirtą kartą organizavo Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Konferencijoje savo tyrimus pristatė ir pranešimus skaitė visų Alytaus rajono gimnazijų vyresniųjų klasių mokinių komandos.

Visuomenės sveikatos biuro direktorė Jolanta Jakubauskienė akcentavo, kad moksleivių konferencija yra skirta išgirsti jaunus žmones, kurie ir yra labiausiai „kaltinami“ nesaikingu ir žalingu informacinių technologijų naudojimu. Kaip jie mato šią situaciją? Kaip siūlytų spręsti problemas? 

Šio amžiaus jaunuoliai nemėgsta draudimų ir ribojimų, todėl įdomu, kaip jie siūlo įveikti kompiuterio laiko „dozavimo” iššūkius.

Visos komandos domėjosi, kiek laiko prie išmaniųjų ekranų įprastai praleidžia vaikai, paaugliai, mokytojai ir net tėvai. Nors tyrimai buvo atlikti naudojant skirtingas anketas, specialias laiką, praleidžiamą naršant telefone, fiksuojančias programėles ar net interviu, visų jaunųjų tyrėjų pateiktos išvados buvo panašios – daugiausia naudojamasi telefonu, jame „užsibūnama“ daugiau negu po penkias valandas kasdien.

Įdomu tai, kad dauguma apklaustųjų akcentavo, jog internete jie dažniausiai ieško informacijos, reikalingos mokslui, tačiau, paklausti apie dažniausiai naudojamus kanalus, jais įvardija pramoginius Youtube, Tik Tok ir Facebook. Tai iš esmės paneigia mokslo žingeidumo paieškų prioritetą.

Moksleivių tyrimai taip pat atskleidė, kad naudojimasis informacinėmis technologijomis didėja su amžiumi, kaip ir galimybė nuo jų atsiplėšti. Įtaigūs praktiniai pavyzdžiai atskleidė, kad pradinukai net ir neraginami gali pertraukas tarp pamokų leisti be telefonų. To, deja, beveik nepavyksta „priprašyti“ vyresniųjų klasių mokinių.

Vertinimo komisija, kurioje dirbo Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Laima Zavistauskienė ir Visuomenės sveikatos biuro psichologas Algimantas Kitrys, daugiausia dėmesio skyrė komandų teikiamiems pasiūlymams ir rekomendacijoms, kurios „atplėštų“ vaikus ir paauglius nuo išmaniųjų ekranų.

Sporto ar žaidimų pertraukos, įpareigojantys susitarimai, tokie, kaip „valgome, bet ne naršome“, „diena be telefono“ ar specialios akcijos, buvo įvardintos, kaip galimybė sumažinti jaunų žmonių naudojimąsi informacinėmis technologijomis.

Nuskambėjo net ir radikalių pasiūlymų, pvz., mokykloje blokuoti Wi-fi ryšį ar įpareigoti mokinių tarybą pertraukų metu moksleivius užimti įdomia fizine, interaktyvia veikla.

„Šaunūs ir žingeidūs jauni žmonės. Drąsiai galiu daugumą iš jų pavadinti jaunaisiais tyrėjais. Išsamūs tyrimai, nuoseklios išvados ir drąsūs pasiūlymai. Labai linkiu įsiklausyti į jų nuomonę“, – konferencijoje kalbėjo ir ją apibendrino Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė. – „Šios konferencijos dėmesys buvo nukreiptas į jaunuolių naudojimąsi informacinėmis technologijomis, tačiau mums, suaugusiems, reikia ne pirštu rodyti į jaunuolius, sakant, kad jie praranda bendravimo įgūdžius ir persikelia į virtualią erdvę, o sąžiningai ir savikritiškai pažvelgti į save. Kiek šiandien patys praleidome laiko beprasmiam žvilgčiojimui ir naršymui internete?“.

Suskaičiavus balus paaiškėjo ir konferencijos metu pristatytų tyrimų prizininkai. Trečiosios vietos laimėtojais tapo Butrimonių gimnazistai (Kamilė Kerevičiūtė, Karolis Marcinkevičius ir Akvilė Marcinkevičiūtė), antroji vieta paskirta Simno gimnazijos komandai (Laura Kisieliūtė, Paulius Stankevičius, Armandas Andreikevičius, Asta Žvinakytė), o geriausio tyrimo ir pranešimo autoriais pripažinta Miroslavo gimnazijos komanda (Rimantė Jaciunskaitė, Alanas Rudaitis, Kamilė Žąsaitytė).

Alytaus rajone – pirmosios „Rakto skylutės“

Nenuginčijamas faktas, jog mityba tiesiogiai įtakoja mūsų sveikatą, tačiau dažnas lietuvis nevengia riebaus, sūraus ar daug cukraus (paprastųjų angliavandenių) turinčio maisto. Būtent, per didelis sočiųjų riebalų (esančių gyvūninės kilmės maiste), druskos ir cukraus vartojimas bei skaidulinių medžiagų neįtraukimas į mitybą yra itin susijęs su dideliu Lietuvos gyventojų sergamumu ir, palyginti, ankstyva mirtimi.

Visgi neretai renkantis produktus tiesiog pritrūksta laiko „išanalizuoti“ perkamų maisto produktų etikečių, todėl dažnai į pirkinių krepšelį dedami gražiau supakuoti, nuo „seno“ žinomi ar „išbandyti“ produktai, neieškant sveikesnių pasirinkimų. Nuo 2014 metų Europos Sąjungos šalyse įgyvendinama sveikesnių maisto produktų ženklinimo sistema – ,,Rakto skylutė“.

Šio simbolio tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. „Rakto skylute“ pažymėtuose produktuose yra gerokai mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. ,,Rakto skylutė“ yra nemokamas, savanoriškai taikomas maisto produktų sudėties simbolis, tačiau juo ženklinami tik griežtus reikalavimus atitinkantys maisto produktai. Svarbu ir tai, kad šis ženklas puikiai pažįstamas ir kitose Europos Sąjungos šalyse: Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Šiaurės Makedonijoje, tad net ir keliaudami galime rinktis sveikatai palankesnius maisto produktus.

Šiuo metu Lietuvoje – 1232 notifikuoti maisto produktai, atitinkantys „Rakto skylutėsׅ“ kriterijus,  du iš paženklintųjų – Alytaus rajono gamintojų. Tai „Amberry“ šaltalankių ūkyje (ūkininkė D. Kvedaraitė) auginamos ekologiškos greitai sušaldytos šaltalankių uogos ir šaltalankių pabarstukai, kurie puikiai tinka salotoms, padažams, gėrimams, desertams, jogurtui ar varškei gardinti, suteikiant produktams ne tik gražią gelsvą spalvą, bet papildant naudingomis organizmui medžiagomis: vitaminais B1, B2, B6, C, E, K, D, beta karotenu, sočiosiomis ir polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Teigiama, kad šaltalankiai iš organizmo šalina laisvuosius radikalus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

  Kviečiame visus Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių maisto produktų gamintojus prisijungti prie sveikatai palankesnių maisto produktų gamintojų būrio ir „Rakto skylutės“ ženklinimo sistemos. Dėl bendrabarbiavimo ir išsamesnės informacijos kreipkitės į  Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą tel. 8 (315) 21438 arba el. p. info@alytausrajonovsb.lt.