Sutikime pavasarį aktyviai

   Aktyvumo mažėjimo tendencijos verčia susimąstyti apie sveikatą, kadangi genetiškai žmogus yra prisitaikęs žymiai didesniam judrumui, nei reikalauja šiuolaikinis gyvenimas. Judėjimas yra būtina žmogaus sveikatos palaikymo sąlyga. Tik individualiai parinkus kiekvienam organizmui optimalų fizinį aktyvumą, galime tikėtis sveikesnio kūno, geresnės ir darbingos nuotaikos. Mokymosi ar darbo rezultatų sąsajos su žmogaus fiziniu aktyvumu taip pat yra seniai įrodytos. Jau ilgą laiką pastebima, kad žmogaus fizinis aktyvumas šiuolaikinėje visuomenėje yra per mažas, o dėl pandemijos ir dar sumažėjo.
   Yra konkretūs, lengvai atpažįstami požymiai, kurie išduoda fizinio aktyvumo stoką. Nejudrų žmogų vargina raumenų, sąnarių skausmai, jis gali skųstis apsunkusiu virškinimu, kitais vidaus organų negalavimais. Jam dažniau skauda galvą ir kankina bloga nuotaika. Mažą aktyvumą turintis žmogus, paprastai, negali neuždusęs įveikti įkalnės arba nubėgti  nedidelio atstumo (link troleibuso), jam po nedidelio fizinio krūvio kitą dieną dažnai skauda raumenis. Nejudraus žmogaus fizinės ypatybės – greitumas, koordinacija, vikrumas ir kiti požymiai yra gerokai menkesnės. Dėl fizinio nejudrumo atrofijos požymių įgauna širdies ir kraujotakos sistema, raumenynas. Pasyviam žmogui, dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, pradeda augti svoris.
    Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras karantino laikotarpiu gyventojus nori paskatinti neužmiršti judėti! Todėl kviečia registruotis į nuotolines nemokamas treniruotes, kurias veda aukštos kvalifikacijos trenerės. 
Išankstinė registracija telefonu
8 (315) 21438 arba
el. paštu info@alytausrajonovsb.lt.

Dalyvauk prevencinėse programose – užkirsk kelią ligoms

Lietuvoje dėl onkologinių ligų kasmet miršta per 8 tūkst. žmonių, dėl širdies ir kraujotakos sistemos ligų dar daugiau – virš 20 tūkst. asmenų per metus. 2019 m. Higienos instituto duomenimis prevencinėse programose dalyvavo tik apie pusę turinčių teisę išsitirti šalies gyventojų. Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras skatina gyventojus kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl nemokamų prevencinių tyrimų atlikimo. Lietuvoje vykdomos šios profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos programos:

  • Storosios žarnos vėžio prevencinė programa. Tai yra viena iš onkologinių ligų, kuria Lietuvoje sergama dažniausiai. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir jų kasmet daugėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio neįmanoma visiškai išgydyti. Ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus, vieną kartą per dvejus metus. Naujausi duomenys rodo, kad Alytaus rajone iš visų galinčių dalyvauti programoje 2019 m. išsityrė 46,1 proc.
  • Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Pagal programą PAP testas atliekamas 25–59 metų amžiaus moterims 1 kartą kas 3 metus, praėjusiais metais rajone šia programa pasinaudojo 61,8 proc. šio amžiaus moterų. Tyrimo metu atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis ir ištiriamas mikroskopu – nustatoma, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių. Onkocitologinį tepinėlį atlieka šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris ginekologas. Tepinėlis siunčiamas ištirti gydytojui patologui. Programos tikslas – sumažinti Lietuvos moterų sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo jų.
  • Atrankinė mamografinė patikra dėl krūties vėžio. Tikslas – diagnozuoti krūties piktybinį naviką ankstyvoje stadijoje. Skirta moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Alytaus rajone 2019 m. šia programa pasinaudojo 56,2 proc. atitinkamo amžiaus moterų. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus. Patikros metu nemokamai atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas t.y. mamograma. Tolimesni veiksmai priklauso nuo mamogramos vertinimo rezultatų.
  • Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Skirta visiems vyrams nuo 40 iki 55 metų ir visoms moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus. Alytaus rajone 2019 metais programa pasinaudojo tik 46,8 proc. teisę dalyvauti turinčių gyventojų. Visos paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai vieną kartą per metus. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris privalo nemokamai atlikti programoje numatytus laboratorinius tyrimus, užpildyti anketą ir išsiųsti jos kopiją į prevencijos centrą.
  • Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Onkologinė liga, kuria Lietuvos vyrai serga dažniausiai. Specialistai teigia, kad profilaktiškai tikrintis būtina, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai rūpinasi ne mažiau nei moterys. Programa skirta 50–69 metų (imtinai) vyrų ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, priešinės liaukos susirgimų prevencijai.

 

Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras

Parengta remiantis VLK pateikta informacija

Kontroliuokime savo kraujo spaudimą!

Kalbant apie padidėjusį kraujo spaudimą tikriausiai ne vieną kartą esame girdėję gydytojų-kardiologų gana dažnai vartojamą posakį „Tylusis žudikas“. Kodėl kraujospūdis apibūdinamas tokiu epitetu? Ogi todėl, kad iki 50 proc. aukštą kraujospūdį (hipertenziją) turinčiųjų apie tai nenutuokia,  ir jei širdies ir smegenų kraujagyslės neturi pažeidimų, dažniausiai jokių nusiskundimų nejaučia.  Liga progresuoja tyliai, tačiau daro negrįžtamus pažeidimus, neretai galinčius pasibaigti ir mirtimi.

Hipertenzija paveikia daugiau nei 30 proc. suaugusių žmonių visame pasaulyje. Tai yra pagrindinis rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms vystytis, taip pat gali sukelti lėtinį inkstų uždegimą, aritmiją ar demensiją. Du trečdaliai visų hipertenzijos atvejų pastaraisiais dešimtmečiais nustatomi mažo ir vidutinio išsivystymo šalyse.

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kiekvienais metais gegužės 17 d. minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Šiais metais Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skatina vadovautis šūkiu „Dėmesingai matuokime kraujo spaudimą, kontroliuokime jį ir gyvenkime ilgiau“. Toks devizas pasirinktas ne atsitiktinai. Tikslus kraujospūdžio matavimas yra pagrindinis veiksnys norint nustatyti hipertenzijos diagnozę. Kraujo spaudimo matavimas yra bene dažniausiai atliekamas medicininis tyrimas. Visgi, iš pirmo žvilgsnio paprasta procedūra naudojama daugelio medicininių diagnozių nustatymui. Norint sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą vienas iš pasaulinės sveikatos organizacijos tikslų yra iki 2025 metų 25 proc. sumažinti arterinės hipertenzijos atvejų. Lietuvoje net 33 proc. mirčių lemia pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijos.

Kas sukelia hipertenziją?

  • Genetika;
  • Rūkymas;
  • Antsvoris;
  • Alkoholis;
  • Riebus, sūrus maistas;
  • Mažas fizinis aktyvumas
  • Nuolatinis stresas, naktinis darbas ir kt.

Nematuodamas kraujo spaudimo žmogus apie savo būklę gali net nežinoti, o gydytojui patvirtinus diagnozę galima koreguoti gyvenimo būdą, stengiantis kuo greičiau normalizuoti kraujo spaudimą. Hipertenzinė krizė – tai greitas ir reikšmingas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų kraujotakos sutrikimą. Lentelėje pateikta arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija.

Kategorija

Sistolinis AKS (mmHG)

Diastolinis (mmHG)

Optimalus

<120

<80

Normalus

120–129

80–84

Aukštas normalus

130–139

85–89

1 laipsnio AH (maža)

140–159

90–99

2 laipsnio AH (vidutinė)

160–179

100–109

3 laipsnio AH (didelė)

>180

>110

Izoliuota sistolinė hipertenzija

>140

<90

Žemas normalus

90–10

60–65

Hipotenzija

<90

<60

 

Kraujo spaudimo skaitmuo atspindi, kokį kiekį kraujo išpumpuoja širdis bei kokio siaurumo yra kraujagyslės. Aukštas kraujo spaudimas parodo didelį išpumpuojamo kraujo kiekį ir siauras kraujagysles. Kraujospūdžio rodmuo sudarytas iš dviejų skaičių. Pirmasis arba viršutinis skaičius (sistolinis slėgis) matuoja slėgį arterijose, kai širdis plaka. Antrasis arba mažesnis skaičius (diastolinis slėgis) matuoja spaudimą arterijose tarp širdies plakimo.

Negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti:

  • Širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas sukelia kraujagyslių susiaurėjimą.
  • Galvos smegenų insultą.
  • Inkstų, širdies nepakankamumą.
  • Regos sutrikimą.

Sveikatos specialistai  nuolat akcentuoja, kad gyventojai turėtų daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai mažinant rizikos veiksnius, lemiančius ligų vystymąsi – propaguoti sveiką gyvenimo būdą, būti fiziškai aktyvūs, laikytis sveikos mitybos principų, vengti streso ir žalingų įpročių. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia dalyvauti sveikatos stiprinimo programoje, skirtoje širdies ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Programa yra nemokama, vykdoma, sveikos gyvensenos principais bei motyvuoti pokyčiams siekiant supažindinti su šių ligų rizikos veiksnius.

Kviečiame dalyvauti paskaitoje „Kaip atsikratyti priklausomybės saldumynams?“

Stiprus potraukis saldumynams yra didžiulė problema, kamuojanti daugelį. Kartais atrodo kad be jų neįmanoma apsieiti nei dienos – visos mintys sukasi tik apie tai, kaip . Deja šis potraukis ne tik kankina, bet ir sukelia įvairiausių sveikatos problemų – nuo galvos skausmų, lėtinio nuovargio iki labai sunkių lėtinių ligų.

Pasak Vaidos Kurpienės – nereikėtų NIEKO sau radikaliai drausti. Pirmiausia turėtų būti sprendžiamos priežastys, o kol jų nežinome, tai geriau ne drausti, o riboti – vietoje didelio saldėsio geriau mažesnį, arba vietoje kelių kartų per dieną, vieną kart per dieną. O dažniausia saldumynų priežastis – nesubalansuota mityba. Norėdami pamatyti bendrą vaizdą ir suprasti priežastis kodėl taip norisi saldumynų, turėtume bent savaitę pildyti mitybos dienoraštį.

Dažniausiai mes neatsimename ką valgėme per visą dieną, ką jau kalbėti apie savaitės laiko tarpą. Ypač užsimiršta nesąmoningi, nesuplanuoti valgymai – pas kolegą, virtuvėje gaminant ar pačiumpant kokį nors užkandį nuo stalo. Jei mityba subalansuota, nebesinori nei užkandžių, nei saldumynų ar miltinių fiziologiškai, išlieka tik įprotis.

Kviečiame visus dalyvauti nuotolinėje paskaitoje, kurios metu bus galimybė gauti atsakymus į klausimus, svarbius kalbant apie norą visam laikui atsikratyti poreikio piktnaudžiauti saldumynais bei miltiniais produktais.
* Koks turi būti tinkamas mitybos bei poilsio režimas, norint, jog saldumynų bei miltinių produktų poreikis sumažėtų?
* Kokius maisto produktus bei kokiomis proporcijomis vartoti, jog vakare nekamuotų nesuvaldomas apetitas?
* Kokią įtaką turi glikeminis indeksas sotumo jausmui bei saldumynų potraukiui?
* Kokius maisto produktų apdorojimo būdus pasirinkti, jog šie išlaikytų kuo daugiau vertingų medžiagų bei ilgiau jaustumėmės sotesnis?
* Kuo pakeisti saldumynus?
Kviečiame registruotis el. paštu: info@alytausrajonovsb.lt arba tel. 8 315 214 38
❗Paskaita NEMOKAMA, tad pasinaudokite galimybe sužinoti ir užduoti Jums aktualius klausimus.

 

Kviečiame dalyvauti edukacinėje-kūrybinėje veikloje

Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad nors pamažu ir laisvėja karantino „suvaržymai“, tačiau  psichoemocinių problemų – patiriamo streso lygis vis dar aukštesnis nei norėtųsi.
Dalis gyventojų skundžiasi paaštrėjusiomis emocijomis, jautrumu ir dirglumu, neretai atsiradusiu dėl kasdienės rutinos.
Vienas iš efektyviausių būdų mažinti stresą – užsiimti kitokia nei įprasta veikla, todėl kviečiame dalyvauti edukaciniame-kūrybiniame užsiėmime, kurio metu galėsite išbandyti terapines molio savybes.
Registracija vykdoma tel. 8 315 21438 arba el paštu: info@alytausrajonovsb.lt
Veikla finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projekto Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-11-0004 „Sveikos gyvensenos skatinimas Alytaus rajono savivaldybėje“

Pasaulinė astmos diena

Kiekvienais metais pirmasis gegužės antradienis skirtas paminėti pasaulinę astmos dieną. Šiais metais ši diena minima gegužės 4-ąją.

Visuomenės sveikatos specialistai nori atkreipti gyventojų dėmesį į šią ligą, siekiant laiku atpažinti simptomus ir kuo anksčiau sulaukti pagalbos. Astma (bronchinė) – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti padidėjusiu bronchų jautrumu, kvėpavimo takų susiaurėjimu, pasikartojančiais dusulio ir kosulio simptomais. Dažniausiai šie simptomai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą, tad pajutus juos nebe pirmą kartą, rekomenduojama pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Astma gali pasireikšti pavojingu dusulio priepuoliu, jam įvykus susitraukia bronchai, sukeldami krūtinės ląstos suspaudimą ir apsunkintą kvėpavimą. Kvėpavimo takuose susidariusios tąsios gleivės taip pat trukdo orui patekti į plaučius, kvėpavimas pasunkėja. Priepuoliams kartojantis jie tampa vis sunkesni ir gali sukelti negrįžtamų plaučių audinių pakitimų. Dėl šių priežasčių labai svarbi astmos kontrolė.

Paplitimas

Sergamumas astma kiekvienais metais didėja visame pasaulyje. Mokslinių tyrimų duomenimis, taip yra dėl aplinkoje esančių alergenų, oro užterštumo, ypatingai šis reiškinys pastebimas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Pasaulyje šia liga serga apie 340 mln. gyventojų, tai yra dažniausiai pasitaikanti lėtinė neinfekcinė liga vaikų tarpe. Nuo astmos kas 7 valandas pasaulyje miršta vienas žmogus. Nemažai šių mirčių būtų galima išvengti, jei pacientai laiku kreiptųsi pagalbos ir būtų tinkamai gydomi.

Paskutiniais (2019 m.) duomenimis Alytaus rajone per metus užfiksuota 112 naujų astmos atvejų, Lietuvoje –13469 naujų susirgimų. Iš viso šia liga Alytaus rajono savivaldybėje serga 480 asmenų.

Priežastis

Nėra aišku kodėl vieniems žmonėms pasireiškia astmos simptomai, o kitiems ne, visgi mokslininkų teigimu, tai aplinkos poveikio ir genetinio polinkio rezultatas. Simptomai dažniausiai atsiranda dėl aplinkoje esančių alergenų, priežastys gali būti šios:

  • Žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsių sporos, naminių gyvūnėlių pleiskanos ar tarakonų atliekų dalelės;
  • Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, pavyzdžiui, peršalimas;
  • Intensyvi fizinė veikla;
  • Šaltas oras;
  • Oro užterštumas, dūmai;
  • Tam tikri vaistai, įskaitant beta blokatorius, aspiriną ​​ir nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, tokius kaip ibuprofenas;
  • Stresas;
  • Sulfitai ir konservantai, dedami į kai kurių rūšių maisto produktus ir gėrimus, įskaitant krevetes, džiovintus vaisius, perdirbtas bulves, alų ir vyną;
  • Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – būklė, kai skrandžio rūgštys kyla atgal į gerklę.

Rizikos faktoriai, padidinantys tikimybę vystytis astmai:

  1. Astma serga giminaičiai;
  2. Kita alerginė liga, pavyzdžiui, atopinis dermatitas;
  3. Antsvoris ir rūkymas;
  4. Pasyvus rūkymas (kai kvėpuojama kito asmens išpučiamais dūmais);
  5. Darbas, susijęs su aplinkoje esančiais chemikalais (plaukų dažai, valymo chemija ir t.t.)

Nors dažnai astma pasireiškia trumpalaikiais kosulio, dusulio priepuoliais, tačiau liga gali paveikti ir sergančiojo miegą, darbą bei kitas kasdienes veiklas.

Astmos priepuolių prevencija

Visi specialistai vienbalsiai pritaria, kad ne visada galima išvengti ligos, tačiau galima su ja susigyventi, žinant kaip valdyti šią lėtinę liga. Pateikiame keletą patarimų sergantiems:

  • Laikykitės savo astmos valdymo plano. Rekomenduojama su savo gydytoju ir sveikatos priežiūros komanda parašyti išsamų vaistų vartojimo ir astmos priepuolio valdymo planą. Tuomet būtina laikytis savo plano.
  • Vakcinacija nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos. Nuolatinis skiepijimas gali užkirsti kelią gripui ir plaučių uždegimui..
  • Nustatykite, kas jums sukelia astmos priepuolius ir venkite tų veiksnių. Sužinokite, kas pablogina astmos kontrolę, ir imkitės veiksmų, kad išvengtumėte astmos priepuolių.
  • Stebėkite savo kvėpavimą. Galima išmokti atpažinti būsimo priepuolio įspėjamuosius požymius, tokius kaip nestiprus kosulys, švokštimas ar dusulys. Kadangi plaučių funkcija gali susilpnėti, kol nepastebima jokių požymių ar simptomų, reguliariai matuokite ir registruokite maksimalų oro srautą naudodamiesi didžiausio srauto matuokliu namuose. Galima paprašyti gydytojo, kad parodytų, kaip stebėti didžiausią oro srautą namuose.
  • Vaistus gerti, kaip paskyrė gydytojas. Negalima nutraukti ar pakeisti vaistų vartojimo net jei pasikeitė astmos požymiai ar susilpnėjo simptomai.
  • Grūdinkite ir stiprinkite organizmą.
  • Venkite buvimo prirūkytose patalpose.
  • Vartokite pakankamai skysčių (vidutiniškai 2 litrus per parą), sportuokite. Ypač tinkami amžių atitinkantys fiziniai pratimai, kuriuos atliekant reikia giliai kvėpuoti (pvz., plaukimas ar joga).

 

Nors tai viena seniausiai medicinos istorijoje žinomų ir viena iš dažniausių lėtinių ligų, tačiau tinkamai gydant, naudojant šiuolaikines priemones, ligą galima visiškai kontroliuoti, išvengiant jos paūmėjimų ir  gyvenant visavertį gyvenimą.

 

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras