Sūrūs pasikalbėjimai apie druską

Druskos reikia vartoti mažiau. Druskos lietuviai vartoja per daug. Tai bene dažniausi teiginiai, susiję su druskos vartojimu. Bet, ar tikrai žinome, kaip ir kokią žalą organizmui daro druska. Pagaliau, kas yra nesaikingas druskos vartojimas. O kiek mes jos suvartojame.  O gal jos vartojimas yra per daug mistifikuotas ir reali žala nėra tokia didelė. Juk, kuomet žmonija prisijaukino šią mineralinę medžiagą, atsirado daugybė teigiamų pokyčių, susijusių su maisto konservavimu, gaminimu ir apdorojimu.

Natrio ir chloro junginys

Chemijos požiūriu druska – natrio ir chloro junginys. Šie elementai – svarbūs ir reikalingi žmogaus organizmui. Natris, galbūt, net – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizmui. Šie įprastai net iki 98 proc. valgomą druską sudarantys elementai svarbūs nervinio impulso perdavimui, ypatingai dalyvauja vandens apytakoje, galima sakyti reguliuoja organizmo skysčių pusiausvyrą, svarbūs skrandžio sulčių susidaryme.

Ir svarbi, ir žalinga

Didesnis natrio netekimas karščiuojant, vemiant, viduriuojant, dirbant sunkų fizinį darbą, sportuojant ar daugiau prakaituojant dėl aukštos aplinkos temperatūros, vartojant tam tikrus medikamentus, gali sukelti neigiamas organizmo reakcijas ir būkles: nuo galvos skausmo, dirglumo, nuovargio, apetito praradimo iki raumenų silpnumo, sutrikusios sąmonės, haliucinacijų ar ypač sunkiais atvejais – komos.

Kalbant apie per didelį valgomosios druskos suvartojimą, dažniausiai akcentuojamas didėjantis kraujo spaudimas, mat padaugėjus kraujyje natrio, jis pritraukia daugiau vandens, todėl didėjant kraujagyslių tūriui, didėja ir kraujo spaudimas. O padidėjęs kraujo spaudimas – vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, sutrikdantis daugelio organų veiklą. Nors diskusijos apie, taip vadinamą, baltąją mirtį  ir jos kenksmingumą sveikatai vis atsinaujina, tačiau mokslininkai vis papildydami mokslinių tyrimų aruodus, yra pateikę pakankamai įrodymų, jog per didelis druskos vartojimas – žalingas.

Per daug, žymiai per daug

Ne vienas tyrimas yra atskleidęs, kad Lietuvos gyventojai druskos suvartoja kur kas daugiau nei rekomenduojami 5 g per dieną. Manoma, kad nemaža dalis gyventojų kasdien druskos su maistu gauna dvigubai – trigubai daugiau nei rekomenduojama.   Didžiausias mitas, susijęs su kasdieniu druskos vartojimu – „nedaug druskinu gamindamas – druskos negaunu per daug“. Tik primygtinai paprašytas suskaičiuoti, kiek iš tikrųjų žmogus kasdien suvartoja druskos, neretai pakeičia nuomonę.

Paskaičiuokime

Juk retai susimąstome ar net žinome, kad, pavyzdžiui, 100 g (pora riekių) duonos yra 1 g druskos. Karštai rūkytos dešros 100 gramų slepiasi 2-3 g druskos. Tad du tradiciniai ir vis dar lietuvių mėgstami pusryčių sumuštiniai papildo organizmą jau bene 1,5 g šio natrio ir chloro junginio. Jeigu galvojate, kad dešrą pakeitus fermentiniu sūriu, problemos nebūtų, esate neteisūs, tai taip pat nemažai druskos turinti produktas.

Be abejo, nujaučiamas sąrašo lyderis – silkė. Net ir silpnai sūdytos silkės 100 gramų „slepia“ apie 3-4 gramus druskos. Galima būtų pagalvoti, kad, kaip mėgsta žmonės sakyti, – ne pasaulio pabaiga, tačiau, jokia ne paslaptis, kad dažnas pasisotina tikrai didesniu nei 100 g šio patiekalo, todėl silkės užkandžiu užtikrinamas visas rekomenduojamas druskos dienos kiekis.

Daugiau gaminti namuose

Druska maistui suteikia skonį ir tuo pačiu didina apetitą, todėl druska ir druskos kupinais prieskoniais savo produkciją skanina taip vadinamo greito  ir menkaverčio maisto gamintojai, kurių tikslas – parduoti kuo daugiau. Druskos gausu pusgaminiuose, padažuose, rūkytuose gaminiuose, todėl norintiems druską vartoti saikingai, vertingiausia maistą gaminti namuose, kuomet galima reguliuoti įdedamą jos kiekį.

Bet net ir gamindami namuose gebame padauginti šio prieskonio, mat gamindami, dažnai vietoj to, kad sulauktume paruošto patiekalo skonio, jį papildomai vis druskiname gamindami.

Sūri pamoka

Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras jau ne vieneri metai pamokymus įvairiomis sveikatos temomis stengiasi perpinti kuo įvairesnėmis veiklomis, todėl bendruomenių atstovus padiskutuoti apie druską: jos naudą, žalą ir vartojimo mažinimo galimybes, pakvietė  į Druskininkus.

Daugų, Kumečių, Genių ir Parėčėnų bendruomenių narių diskusijos, prasidėjusios autobuse, persikėlė į menininkų Aušros ir Tauro Česnulevičių „Druskos studiją“. Šeimininkai,  aprodę druskos skulptūrų ekspoziciją, papasakoję, apie „sūrią veiklą“, pakvietė į sūrią pamoką.

Visi gavo po druskos tešlos ritinėlį, kurį kantriai išminkę ir pasitelkę fantazijos, pagamino „druskinuką“, kuris „iškeptas“ krosnyje iškeliavo į kiekvieno namus.  Skulptoriaus dirbtuvėse visi taip galėjo save išbandyti ir  skulptoriaus amplua, mat savo fantazijas pabandė perkelti į druskos luitus, naudodami tikruosius skulptoriaus įrankius.

Netrukus ir kitų Alytaus rajono  bendruomenių nariai bus pakviesti į panašią kelionę, mat sveikatos biuro vykdomas bendrai Europos sąjungomis lėšomis finansuojamas projektas „Sveikos gyvensenos skatinimas Alytaus rajono savivaldybėje“ suteikia vis daugiau galimybių.

Gražūs ir sveiki dantys – geros sveikatos atspindys

Dantų ėduonis – yra viena iš dažniausių lėtinių ligų vaikystėje. Viena iš dantų ėduonies atsiradimo priežasčių yra netinkama ir nevisavertė mityba. Kadangi moksleiviai mėgsta užkandžiauti saldžiais produktais, dažniausiai renkasi lipnų maistą, nesilaiko sveikos mitybos reikalavimų, tai neigiamai veikia dantų būklę. Manoma, jog per didelis cukraus vartojimas yra pagrindinė vaikų dantų ėduonies priežastis. Taip pat didelę įtaką turi genetiškai nulemtos biologinės savybės: dantų imlumas ėduoniui, seilių, burnos sandaros, bei socialinė – kultūrinė aplinka ir odontologo paslaugų prieinamumas.

Gražūs ir sveiki dantys – geros sveikatos atspindys, todėl dantų higienos mokymas turi prasidėti vos išdygus pirmam dantukui. Ankstyvas vaikų dantų higienos mokymas formuoja įpročius, kurių rezultatas išryškėja vėlesniame amžiuje. Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras, vykdo burnos higienos, dantų ir jų priežiūros užsiėmimus Alytaus rajono ugdymo įstaigose. Kaip ir kasmet, pirmos klasės moksleiviai yra kviečiami dalyvauti konkurse ,,Silantams draugiškiausia klasė‘‘.

Be tradicinių priemonių šiemet, Alytaus rajono ugdymo įstaigose, moksleiviai stiprino turimas ir įgijo naujų  žinių burnos higienos priežiūros klausimais. Paaiškėjo, jog moksleiviai nors ir turi nemažai žinių apie dantų higieną, tačiau vis dar trūksta praktinių įgūdžių. Šiais metais, siekiant įvertinti, ar moksleiviai geba teisingai prižiūrėti dantis ir tarpdančius, naudota speciali tabletė apnašoms nudažyti. Vienos dienos apnašos nusidažo rausva spalva, o kelių dienų – mėlyna. Šiuo būdu moksleiviai galėjo įsivertinti savo įgūdžius prižiūrėti dantis. Kadangi, ilgai nevalant probleminių vietų, atsiranda ėduonis arba dantenų uždegimai.

Norint apsaugoti dantis nuo ėduonies rekomenduojama profilaktinė priemonė – krūminių dantų dengimas silantinėmis medžiagomis, kurios  neleidžia bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles ir įdubas. Lietuvoje vaikams nuo 6 iki 14 metų krūminių dantų dengimas silantinėmis medžiagomis išlaidos yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tai yra neskausminga, 5 – 10 minučių trunkanti procedūra. Padengus sveikus dantis silantinėmis medžiagomis, jie ne tik taps lengviau valomi, bet ir ilgiau išliks nepažeisti ėduonies.

Priemonė – konkursas ,,Silantams draugiškiausia klasė‘‘ vyksta jau penkerius metus. Kiekvienais metais Alytaus rajone daugėja pirmokų klasių, kuriose visų mokinukų dantys padengti silantais.

Nuotraukų galeriją rasite mūsų facebook paskyroje.

Minint nerūkymo dieną akcija “Įkvėpk gryno oro”

Kad rūkymo problema – aktuali neabejoja niekas. Atlikti statistiniai tyrimai rodo, kad rūkyti pradedama vis jaunesniame amžiuje. Dažnai tai tampa bendravimo forma, noru anksčiau suaugti, pritapti, neišsiskirti iš minios ar neatsilikti nuo mados. Pradėjęs rūkyti jaunas žmogus nesuvokia rūkymo žalos pasekmių. Neretai surūkyta pirmoji cigaretė tampa „parašu“ ant sutarties, kurios nutraukti neįmanoma arba tai padaryti labai sunku. Žmogus tampa priklausomas nuo rūkymo, kadangi cigaretėse esantis nikotinas didina „laimės hormono“ –dopamino ir streso hormono – norepinefreno kiekį smegenyse. Metus rūkyti, kai smegenyse šių medžiagų sumažėja pasireiškia abstinencijos sindromas – dingsta nuotaika, gali kankinti nerimas, sunku sukaupti dėmesį, reakciją, skauda galvą, tampa sunku užmigti. Kita  surūkyta cigaretė šiuos simptomus palengvina, todėl noras rūkyti darosi vis didesnis ir užburtą ratą sustabdyti tampa vis sunkiau ir sunkiau. Nors rūkantieji supranta rūkymo žalą, jausdamiesi sveiki, rūko toliau tikėdamiesi, kad niekada nesusirgs.

Kiekvienais metais trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Tarptautinė nerūkymo diena. Tarptautinė nerūkymo diena yra gera proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti šio žalingo įpročio savo ir artimųjų sveikatos labui. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, minėdamas Tarptautinę nerūkymo dieną, Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijoje, Miroslavo gimnazijoje bei Alytaus rajono Simno specialiojoje mokykloje vykdė akciją „Įkvėpk gryno oro“, kurios tikslas parodyti jauniems žmonėms kokia – tikroji rūkymo „kaina“. Moksleiviams buvo demonstruojami vaizdūs antireklaminiai siužetai apie cigarečių daromą žalą, spirometro pagalba tikrintas gyvybinis plaučių tūris, o savo kūrybingumą ir jau turimas žinias moksleiviai išbandė kurdami antireklaminius plakatus bei rašydami palinkėjimus „rūkantiesiesiems“ ant pripūstų balionų. Moksleiviai tarpusavyje diskutavo, kad geriau nepradėti rūkyti, o jei jau „kokį kartą“ pabandei reikia laiku sustoti, nes gyvenimas kaip filmas, kurio režisieriais esam mes patys.