Numeriu 1808 vasarą konsultacijos dėl koronaviruso bus teikiamos trumpiau

Koronaviruso infekcijos bangai Lietuvoje sparčiai slopstant, mažėja ir žmonių, besikreipiančių Karštąja koronaviruso linija 1808. Tad atsižvelgiant į skambučių srauto mažėjimą, nuo liepos 1 dienos šiuo numeriu savanoriai skambinančiuosius konsultuos trumpiau – nuo 8 val. iki 20 val. kasdien, taip pat ir švenčių dienomis bei savaitgaliais. Skambučiai į šią liniją yra nemokami.

Karštosios koronaviruso linijos numeriu 1808 savanoriai, medikai, greitosios medicinos pagalbos dispečeriai konsultuoja žmones, susidūrusius su koronaviruso infekcijos grėsme. Šiuo numeriu reikia skambinti pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus – karščiuojant, kosint, čiaudint ir pan. Jei konsultantai įtaria skambinančiajam galimą koronaviruso infekciją, jie iš karto užregistruoja ir nukreipia žmogų į mobilųjį punktą ar karščiavimo kliniką.

Šiuo numeriu taip pat galima pasikonsultuoti koronaviruso infekcijos prevencijos, saviizoliacijos bei kitais susijusiais klausimais.

Karštoji koronaviruso linija, atsižvelgiant į didžiulį skambučių bendruoju pagalbos numeriu 112 srautą, buvo įkurta Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Bendruoju pagalbos centru bei Greitosios medicinos pagalbos asociacija. Ji pradėjo veikti kovo 13 dieną.

Šis sprendimas ne tik padėjo suvaldyti skambučių srautus, padėti žmonėms susigaudyti situacijoje, laiku atpažinti koronaviruso infekcijos simptomus bei laiku gauti pagalbą – užsiregistruoti tyrimui ar iš karto žmogui iškviesti GMP automobilį ir nugabenti jį į ligoninė. Pradėjus veikti Karštajai koronaviruso linijai, kitais negalavimais besiskundžiantys pacientai galėjo greičiau prisiskambinti numeriu 112 ir laiku gauti reikiamą pagalbą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informacija

Paskelbtas naujas šalių, iš kurių galima atvykti, sąrašas

Paskelbtas birželio 8-14 d. galiosiantis sąrašas valstybių, iš kurių atvykti leidžiama, ir iš kurių  atvykusieji privalo izoliuotis. Taip pat nustatyta, kad, atsižvelgiant į didelį sergamumą, į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija. Lietuvos piliečiai į šalį gali sugrįžti iš visų šalių, tačiau atvykusiems iš aukščiau paminėtų valstybių privaloma 14 dienų izoliacija.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų koronavirusu (COVID-19) skaičius 100 tūkst. gyventojų yra nuo 15 iki 25 atvejų, iš tokios šalies leidžiama atvykti į Lietuvą, tačiau atvykusiems bus privaloma 14 dienų izoliacija. Jei susirgimų skaičius neviršija 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, iš tokių šalių ne tik leidžiama atvykti, bet atvykusiems nereikia izoliuotis.

Tuo tarpu Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau jiems, jei 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis yra 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų reikės izoliuotis 14 dienų.

Ar žmogui būtina izoliuotis grįžus iš užsienio, priklauso nuo pirminio žmogaus kelionės taško. Tai reiškia, kad, jei žmogus turi įrodymą, jog keliauja iš šalies, iš kurios grįžus ar atvykus izoliavimas netaikomas, izoliuotis jam nereikia net tuo atveju, jei keliavo per kitas šalis. Tačiau tik tuo atveju, jei tose šalyse nebuvo apsistojęs verslo ar kitais tikslais. Jei keliaujantysis tokio įrodymo neturės, jam bus taikomos priemonės pagal paskutinę lankytą šalį, iš kurios jis tiesiogiai atvyks į Lietuvą.

Svarbu žinoti, kad keltu iš Švedijos atvykstantieji turi būti budrūs, nes dėl padidėjusio sergamumo šioje šalyje, atvykus į Lietuvą jiems bus taikoma 14 dienų izoliacija net ir tuo atveju, jei asmuo į keltą Švedijoje keliavo tranzitu iš Norvegijos ar Danijos.

SAM taip pat primena, kad šalių sąrašai kinta kas savaitę, tad keliaujantys turėtų nuolat sekti šią informaciją.

Taip pat svarbu paminėti, kad jei kuri nors šalis patenka į Lietuvos sąrašą, tai nereiškia, kad lietuviai gali būti įleidžiami į ją – bendro susitarimo tarp visų Europos ekonominės erdvės valstybių nėra. Visgi tokios pat sąlygos galios visose trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Ši nauja tvarka galioja užsieniečiams iš Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės. Sprendimai dėl užsieniečių iš trečiųjų šalių atvykimo kol kas nepriimti.

Eil. Nr. Valstybė Suminis 14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų (2020-06-05 duomenys)
1. Švedijos Karalystė 96,2
2. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė 45,3
3. Portugalijos Respublika 36,1
4. Belgijos Karalystė 21,8
5. Airija 15,2
6. Prancūzijos Respublika 13,9
7. Ispanijos Karalystė 13,3
8. Nyderlandų Karalystė 13,1
9. Lenkijos Respublika 13,0
10. Rumunija 12,1
11. Danijos Karalystė 10,9
12. Italijos Respublika 9,9
13. Liuksemburgo Didžioji Hercogystė 7,5
14. Suomijos Respublika 7,5
15. Vokietijos Federacinė Respublika 7,2
16. Čekijos Respublika 6,9
17. Estijos Respublika 6,8
18. Maltos Respublika 5,2
19. Austrijos Respublika 4,5
20. Norvegijos Karalystė 3,9
21. Bulgarijos Respublika 3,1
22. Latvijos Respublika 3,0
23. Kipro Respublika 2,9
24. Vengrija 2,9
25. Šveicarijos Konfederacija 2,5
26. Islandijos Respublika 0,9
27. Graikijos Respublika 0,8
28. Slovakijos Respublika 0,4
29. Slovėnijos Respublika 0,4
30. Kroatijos Respublika 0,2
31. Lichtenšteino Kunigaikštystė 0,0

 

Suminis 14 dienų sergamumo rodiklis – naujų COVID-19 atvejų skaičius per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis yra 3,4 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija

 

Per susirinkimus ir toliau rekomenduojama dėvėti kaukes

Nors karantino sąlygos švelnėja, žmonės ir toliau raginami atsakingai rūpintis rankų higiena,  laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, kitaip tariant – pasisaugoti. Įstaigose, organizacijose, įmonės vykstančių susirinkimų metu ir toliau rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, t. y. kaukes, respiratorius. Tai ypač aktualu, kai susitinkama su žmonėmis, su kuriais įprastai darbo aplinkoje nebendraujama.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, dėvėti kaukes susirinkimų metų yra rekomendacija, tad žmonės patys gali spręsti.

Dėvėti veido kaukes, respiratorius ar kitas apsaugos priemones privaloma turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, renginiuose, ekskursijose, viešojo transporto įlaipinimo vietose, viešajame transporte ir kitose susibūrimo vietose.

Apsaugos priemonių nereikia dėvėti valgant ir geriant viešojo maitinimo įstaigose, sportuojant, lankantis baseine ar pirtyje.

Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val.

Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija

Atnaujinti reikalavimai maitinimo įstaigoms

Švelnėjant karantino sąlygoms, atnaujinami reikalavimai maitinimo įstaigoms. Vienas iš jų – maitinimo įstaigoms darbą organizuoti leidžiama iki 23 val.

Tokį sprendimą pasirašė sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga.

Nuo šiol laiko ribojimas nebus taikomas ne tik lauko kavinėms ar kai maistas tiekiamas išsinešti, bet ir kai maitinimas teikiamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams jų teritorijose ar patalpose. Nuo šiol nebus ribojamas žmonių skaičius prie vieno stalo.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat primena kitus reikalavimus, taikomus maitinimo įstaigoms. Turi būti ribojami lankytojų srautai – prie kasų turi būti laikomasi ne mažesnio nei 1 metro atstumo, viduje veikiančiose kavinėse, restoranuose, baruose ar kitose pasilinksminimo vietose atstumas tarp stalų turėtų būtų toks, kad prie skirtingų stalų sėdintys lankytojai vienas nuo kito būtų nutolę ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu. Tuo atveju, jei tarp stalų įrengiamos ne mažesnės nei 90 centimetrų pločio ir 140 centimetrų aukščio pertvaros, atstumas tarp stalų gali būti toks, kad tarp lankytojų būtų išlaikytas ne mažesnis nei 1 metro atstumas.

Lauke veikiančioms maitinimo įstaigoms išlieka reikalavimas, kad prie stalų sėdintys lankytojai nuo pėsčiųjų takų, gyvenamųjų pastatų langų būtų nutolę ne mažesniu kaip 1 m atstumu.

Taip pat numatyta, kad į patalpas gali būti įleidžiami tik nosį ir burną dengiančias priemones dėvintys lankytojai. Valgant ir geriant jų dėvėti neprivaloma.

Be to, ir toliau nėra leidžiama tiekti maitinimo bufeto tipo principu, t. y., kai maistą įsideda patys lankytojai. Cukraus, druskos, padažų ir kitų maisto produktų bendro naudojimo induose ar pakuotėse, jei juos įsideda patys lankytojai, taip pat neturės būti patiekiama.

Toliau neturėtų būti naudojami daugkartinio naudojimo meniu, kuriuos liečia lankytojai. Jeigu tokie naudojami – jie turi būti dezinfekuojami po kiekvieno panaudojimo. Daugkartinio naudojimo staltiesių ar padėkliukų, kurių negalima nuvalyti (skalbti) ir dezinfekuoti po kiekvieno apsilankymo neleidžiama naudoti.

Išlieka ankščiau nustatyti reikalavimai, kad indai ir įrankiai indaplovėse turėtų būti plaunami ne mažesnėje kaip 60 °C temperatūroje arba naudojant kitas tinkamas priemones, užtikrinančias jų švarą.

Taip pat turi būti užtikrinama, kad viešojo maitinimo įstaigose dirbtų tik darbuotojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų požymių. Darbuotojų sveikata turi būti vertinama kasdien prieš patenkant į viešojo maitinimo įstaigą.

Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovosprendimą rasite čia.

Visus operacijų vadovo sprendimus rasite čia.

Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija