Kodėl be bendravimo negalime pilnavertiškai gyventi?

Rodos ši tema neišsemiama. Daug atliekama tyrimų, rašoma ir kalbama apie žmonių bendravimą, jų tarpusavio sąveiką, įtaką, konfliktus... Tai tik parodo kaip svarbu ne tik bendrauti vieniems su kitais, bet kaip tai daryti kokybiškiau.

Žmonės nuo pat savo egzistencijos pradžios iki jos pabaigos – iki paskutinio atodūsio – gyvena ryšyje su kitais. Netgi galime drąsiai teigti, kad mes esame šioje Žemėje vieni dėl kitų. Mes tarsi pasaulio pažinimo sąjungininkai. Be kitų tiesiog neišliktumėm, neišgyventumėm. Taigi sąveikavimas su kitais mums reikalingas kaip oras, vanduo ar maistas. Mes negalime gyventi be šio ryšio.

Bendravimas vyksta nuolat ir taip natūraliai, kad jo tiesiog nepastebime. Bendraujame nesusimąstydami, neanalizuodami šio proceso, dažniausiai tik sutelkę dėmesį ties savimi – savo norais, troškimais, tikslais, kuriuos stengiamės pasiekti. Bet apie tai, kaip vyksta pats bendravimas, nepagalvojame, neskiriame tam laiko ir dėmesio. O vertėtų!

Taigi pasvarstykime. Visų pirma kasdieninis žmonių sąveikavimas turi biologinį pagrindą, o tai reiškia, kad bendraudami su kitais pirmiausiai siekiame užsitikrinti, kad mūsų gyvybei negresia pavojus, kad išliksime gyvi. Už saugumą atsakinga tam tikra mūsų smegenų dalis (limbinė sistema), kuri registruoja bet kokį pajaustą, išgirstą ar pamatytą bei užuostą signalą ir per penktadalį sekundės įvertina saugu ar pavojinga.

Saugumui užtikrinti kasdieninio bendravimo procese yra svarbūs penki, tiesiogiai susiję su šia smegenų dalimi, veiksniai:

1) socialinis statusas arba padėtis visuomenėje: kiek aš esu svarbus, palyginti su kitais? Šis lyginimasis iš vienos pusės žmogų verčia stengtis, kovoti, tobulėti, bet tuo pačiu gali vesti prie izoliavimosi ar nusivylimo, jei palyginimai ilgą laiką būna labiau neigiami nei teigiami.

Dar svarbu ir tai, kiek asmens žodis yra vertinamas priimant sprendimus žmonių grupėje (šeimoje, draugų būryje, darbo kolektyve). Kiekvienas greitai pajunta kiek jo žodis svarus, kiek girdimas, klausomasi, ar išsakyta nuomonė vertinama. Nuo to priklauso kaip asmuo jaučiasi ir koks jo statusas/padėtis visuomenėje ar grupėje.

Į statuso turėjimą ar jo praradimą reaguojame nesąmoningai. Labai dažnai tiesiog pajuntame pavojų - dar net nepagalvoję, kad mūsų neišklausė, kad mūsų žodžiai nėra svarūs, vertingi, kad mūsų balsas nebuvo panaudotas priimant sprendimą. Praradę statusą, bandome jį atgauti arba kurti iš naujo. Jei to padaryti nepavyksta, krinta žmogaus savivertė, nes statusas turi didelę reikšmę žmogaus savivertei, laimei ir pilnatvės jausmui.

2) pasitikėjimas savimi: kuo gebu tiksliau numatyti artimos ateities įvykius, tuo stipriau pasitikiu savimi. Bendraujant svarbi yra pašnekovo reakcija į mūsų pasakytus žodžius, į mūsų sprendimus ir poelgius. Kuo dažniau kito reakcija į mus bus neigiama (kritika, nuvertinimai, bausmės), tuo sudėtingiau savimi pasikliauti. Kad išsaugoti pasitikėjimą savimi, turime numatyti ne tik savo veiksmų pasekmes, bet ir kitų žmonių reakcijas į mūsų veiksmus. Šių dalykų galime išmokti tik po ilgo buvimo kartu.

3) autonomija. Autonomija yra tada, kai jaučiamės savo gyvenimo autoriais. Kiek mes patys jaučiamės atsakingais už savo gyvenimą, savo sprendimus, poelgius, pasakytus žodžius ir kt. Dažnai žmonės, stokojantys atsakomybės už savo gyvenimą, linkę įsivaizduoti, kad kiti lemia jų pasirinkimus, sprendimus ir yra atsakingi už tai, kas vyksta jų gyvenimuose. Tokiu atveju galime numanyti, kad jų gyvenimuose autonomijos nedaug.

Autonomija yra glaudžiai susijusi su asmens laisve ir atsakomybe. Patinka amerikiečių patarlė, kuri sako, kad „tavo laisvė baigiasi ties mano nosies galiuku.“ Kiekvienas turime ne tik savo laisvę ir autonomiją, bet turime gerbti ir kito laisvę ir autonomiją. Kiek aš gerbiu kitą, tiek ir jis gerbs mane.

4) socialiniai ryšiai: žmonės negali, kaip jau minėjau, gyventi be kitų žmonių, taigi nuolat gyvename tarp kitų ir ryšyje su kitais. Ryšio su kitu ieškome nuo pat gimimo. Vieni nelabai ką galėtumėm padaryti. Giminei pratęsti irgi reikalingas kitas žmogus.

Bendraujant svarbus žinojimas, ko galime tikėtis iš kitų, atpažinti kas mums draugas, o kas priešas. Turime mokėti užmegzti ryšį ne tik su draugu, bet ir su priešu. Tai ilgo ir nuoseklaus mokymosi rezultatas.

5) teisingumo jausmas: tam, kad būčiau saugus šiame pasaulyje, turiu jausti, kad su manimi elgiamasi teisingai. Teisingumą ir neteisingumą labiausiai ir pajaučiame bendraudami su kitais. Mokslininkai įrodė, kad teisingumo jausmas yra biologiškai paveldėtas. Kiekvieno žmogaus smegenyse yra teisingumo centras ir jis visai arti vėmimo centro. Bet kokia manipuliacija, išsisukinėjimai ar apgavystė iš karto siunčia signalus mūsų smegenų daliai, kad kažkas vyksta neteisingai ir dėl to galime jausti šleikštulį ar net pykinimą.

Tačiau teisingumo jausmas gali būti ir socialiai išmokta reakcija į tai, kas vyksta: neteisybei priešinamės ir protestuojame, arba nutylime, pasiduodame. Tačiau ne visada.

Taigi, mums bendraujant pirmiausia įsijungia limbinė sistema, kuri ir siunčia signalus ar mums su tuo žmogumi yra saugu bendrauti, ar pavojinga. Tą impulsą neretai vadiname intuicija. Ji dažniausiai mums ir pasako tiesą. Po to įsijungia sąmonė ir jau pradedame mąstyti, pasinaudodami turimomis žiniomis ir patirtimi, apie galimas šios pažinties pasekmes. Sąmoningai mąstant ir svarstant įsijungia ir jau turima mūsų bendravimo patirtis nuo pat gyvenimo pradžios, aktyvuojasi siekiai, norai, troškimai, imame mąstyti ir apie tai, ką iš šio bendravimo gausime.

Norintiems gilintis į bendravimo proceso subtilybes, labiau pažinti, suprasti save ir kitus, kurti pagarba, meile, supratimu grįstus santykius, o gal žalingus ir sekinančius santykius taisyti, rekomenduoju paskaityti gydytojo psichiatro, psichoterapeuto, lektoriaus prof. dr. Eugenijaus Laurinaičio knygą „Žuvis Vandenyje. Knyga apie sklandų bendravimą“.

Jeigu ir Jūs turite bendravimo, santykių sunkumų, išgyvenate krizę, netektį ar tiesiog norite labiau suprasti save ir kitus, kreipkitės į Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure dirbantį psichologą, kuris teikia nemokamas psichologines konsultacijas Alytaus rajono gyventojams. Registruotis konsultacijai galima tel. 8 315 21438 arba el. paštu algimantas.kitrys@alytausrajonovsb.lt