Modernėjantis pasaulis ir psichikos sveikata šiandien

Lyginant su praeitomis kartomis, šiandien mes turime tikrai puikią prieigą prie informacijos, daugiau asmens laisvių, materialių patogumų, turto ir ilgesnę gyvenimo trukmę. Atrodo, kad tikrai gyvenimo kokybė vis labiau gerėja. Tačiau daugybė žmonių teigia, kad nežiūrint į tai, jaučiasi prislėgti, sunerimę ar nepatenkinti. O psichikos sveikatos statistika rodo, kad gerėjant gyvenimui mes ir mūsų vaikai tampame vis liūdnesni, nerimastingesni ir vienišesni. Tai kas gi su mumis vyksta?

Gyvenimo kokybė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, susijusių su sveikata. Gerėjant gyvenimo kokybei, lyg ir natūralu, kad turėtų gerėti ir žmonių sveikata – tiek fizinė, tiek ir psichinė. Ar sveikata gera ar ne, kiekvienas vertiname pagal tai, kaip jaučiamės. Tai subjektyvus asmens pojūtis. Psichinė sveikata – viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Tai sudėtinga sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti, išreikšti savo jausmus.

Jau eilę metų daug dėmesio skiriama žmonių psichinei sveikatai, nes išties visuomenę krečia vis nauji iššūkiai (naujos technologijos, pandemija, karas), prie kurių turime gebėti prisitaikyti, išmokti su jais gyventi. Tai rimtos problemos, galinčios turėti neigiamą įtaką žmonių psichologinei būklei ir netgi jų elgesiui.

Neuromokslininkų teigimu, per pastaruosius dešimt tūkstančių metų žmogaus smegenys visiškai nepakito. Labai tikėtina, jog prie augančių problemų, susijusių su psichine sveikata, labiausiai prisidėjo modernus gyvenimas. Kaip teigė Freudas, gyvenimas sparčiai besikeičiančiame pasaulyje sukelia stresą ir įtampą, kurie turi žalingą poveikį emocinei žmonių sveikatai. Psichologinės problemos yra pati dažniausia priežastis, dėl ko žmonės neateina į darbą, mokiniai praleidžia pamokas ir netgi izoliuojasi. Žmonės jaučia, kad gyvenime kažkas ne taip – kažko trūksta. Juos kankina abejonės dėl tikslo, jie nori kažko daugiau. Dažnai kelia klausimą „nejaugi čia jau viskas?“.

Moderniam gyvenimui būdingas karštligiškas veiklumas rodo, kad daugybė žmonių įsitraukę į nepaliaujamas ir nenaudingas paieškas. Skubame nuo vieno dalyko prie kito, tarsi įsisukę į begalinius malonumų patenkinimo ir nusivylimo ciklus: pinigai, dietos, kosmetika, socialiniai tinklai, automobiliai, žaidimai, išmanieji telefonai – tai tendencijos, mados, greitai prieinančios užgaidos. Jos taip įtraukia žmones, kad ilgainiui atsiranda rutinos, tuštumos ir monotonijos jausmas. Kas anksčiau teikė džiaugsmo pasidarė beprasmiška. Tuomet vėl ieškome naujų dalykų, tik rodos vis mažiau jaučiame pasitenkinimo. Sudėtinga užpildyti nerimo ir tuštumos jausmus vien materialiniais dalykais, o tai dažnam sukelia ir dvasines kančias.

Šiandieninis mūsų skubėjimas sukuria greičiau besisukančio laiko jausmą – veiklų daug, o laiko mažai. Daugelis žmonių jaučiasi blogai bijodami nepasiekti tikslo, ko nors nespėti nepadaryti, per vėlai atvykti, stengdamiesi arba verčiami atlikti daug užduočių per trumpą laiką. Tuomet jaučiame įtampą, mintys dažniausiai apie tai kaip greičiau atlikti, galvojame apie sunkumus, kurie kils jei nespėsime, piešiame blogiausius scenarijus jei nepadarysime, nepasieksime. Galiausiai jaučiame, kad kūno raumenys įsitempę, o diena mums kainavo daug jėgų – tiek fizinių tiek psichinių, nes mus nuolat kamavo sunkios mintys. Gerai jei tokia diena tik viena, o jei dienos visos panašios?!

Kitas svarbus „gerėjančio“ gyvenimo požymis – visuomenės susvetimėjimas. Anksčiau individui buvo labai svarbu šeima, giminė, bendruomenė, tauta –  be jų sunku buvo išgyventi, tačiau dabar tai nėra tiek aktualu. Žmonės pasidarė laisvi, judrūs ir nepriklausomi. Netgi neliko poreikio jaunajai kartai semtis patirties iš ankstesnių kartų. Jie trokšta užsisklęsti savyje ir apsiriboti savimi. Tokiu atveju žmogus neturi prie ko prisišlieti ir jaučiasi vienišas.

Tyrimais nustatyta, kad psichikos sveikatos atžvilgiu santykių skaičius nėra toks svarbus kaip jų kokybė. Laisvai ir atvirai kalbėdami, pageriname savo santykių kokybę, o prasmingi glaudūs santykiai siejami su laime ir ilgaamžiškumu. Atsivėrimas yra glaudžiai susijęs su naštos nusimetimo idėja, ji aptinkama netgi kai kuriuose posakiuose, pavyzdžiui: „Man reikia nusimesti šį akmenį nuo krūtinės“. Atsikratę naštos galime lengviau atsikvėpti, tačiau svarbu pažvelgti ir į priešingą atvejį. Kai būname atsargūs ir nenuoširdūs, mūsų santykiai skursta, o skurdūs santykiai mus daro nelaimingus ir padidina tikimybę atsirasti sveikatos problemoms. Vienatvė neretai siejama su prastu miegu, aukštu kraujospūdžiu, imuniteto sutrikimais, depresija ar net ankstyva mirtimi.

Individas gali būti izoliuotas dėl riboto socialinio gyvenimo (mažai draugų) arba dėl glaudžių santykių stokos. Tokie asmenys gyvo bendravimo trūkumą dažniausiai kompensuoja technologijų pagalba. Internetinės paramos grupės paguodžia, tačiau net labiausiai užuojautą reiškiančios pokalbių svetainės neatstoja akių kontakto, pažįstamo balso, jautrios kūno kalbos galios ir rūpestingos rankos šilumos. Kitaip tariant mes nejaučiame to žmogaus auros, bet matome tiktai judančią nuotrauką. Kuo labiau stengiamės užmegzti ryšius per planšetes ir išmaniuosius telefonus, tuo didesnė tikimybė, kad nebus patenkinti mūsų emociniai poreikiai, nes pagrindinis žmonių būdas kovoti su vienatve ir palaikyti gerą psichologinę būseną yra bendravimas akis į akį. Paprastai virtualus bendravimas ginamas pateikiant argumentą, jog internetas leidžia išsilieti tiems žmonėms, kuriems sunku bendrauti tiesiogiai. Vis dėlto toks bendravimas nėra pilnavertis, jis duoda netgi priešingą rezultatą.

Apibendrinant išsakytas mintis, norisi akcentuoti, kad gyvenimo kokybei tikrai gerėjant (praturtėjimas ir su juo atsivėrusios galimybės), visuomenei reikia stengtis išlaikyti ryšio ir nepriklausomybės pusiausvyrą, kad nepatirtume susvetimėjimo ir vienišumo, kokį patiria individualistas. Nepasiduokime galingai įtakai ir neplaukime pasroviui, bet suvokiant laisvės esmę, stenkimės išsaugoti bendrystę. Tai mums suteiks didesnį pasitenkinimą gyvenimu.

Jei jaučiatės prislėgti dėl netikėtų gyvenimo pokyčių, neturite su kuo pasikalbėti, nuolat jaučiate įtampą, kurios patys suvaldyti nepajėgiate – ieškokite profesionalios pagalbos.

Nemokama psichologinė pagalba teikiama Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, adresu Margio g. 12. Alytus.

Rajono gyventojai, norintys gauti psichologo konsultaciją, turi registruotis tel. 8 315 21438.