Pavasaris - erkių aktyvumo sezonas

Kartu su pavasarine saule, aktyvios tampa ir erkės.

Specialistai pastebebi, kad dar prieš dešimtmetį erkių aktyvumo sezonas trukdavo nuo balandžio iki spalio mėnesio, tačiau kintant temperatūrai, švelnėjant žiemoms, šis sezonas ilgėja.

Pavasarį visų vystymosi stadijų erkės yra alkanos po žiemos ramybės periodo – diapauzės. Kad išaugtų į kitą stadiją, erkėms reikia maitintis krauju. Iš karto po to, kai pasimaitina krauju pavasarį, suaugusios erkės padeda kiaušinėlius.

Erkės veisiasi ne tik miškuose ir pievose, bet ir miestų parkuose bei soduose.  Jos negali šokinėti ar skraidyti, todėl prisitvirtina prie gyvūnų ar žmonių odos, kai ši liečiasi su žole, todėl veikla lauke sukelia erkių įsisiurbimo riziką, pavyzdžiui: darbas sode, poilsis sodyboje, vaikščiojimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu, iškylavimas gamtoje, vaisių ar grybų rinkimas.
Daugiau apie šalis, kuriose paplitusios erkinio encefalito virusą nešiojančios erkės, skaitykite čia​​​​​​​.

Į kurias vietas dažniausiai įsisiurbia erkės?
Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.

Kokias ligas platina erkės?
Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą

Kaip šiomis ligomis užsikrečiama?

Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

Kokie erkinio encefalito ir Laimo ligos požymiai?
Erkinis encefalitas. Liga pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo
simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta.
Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1- 3 asmenys).
Laimo liga - ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau. Inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų.
Ligos simptomai. Būdingiausias požymis – po 7-14 dienų atsirandanti odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti požymiai: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimų, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų.
Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.

Ką daryti įsisiurbus erkei?
Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus. Tad pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuojame. Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo nėra.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, galima pasirinkti įprastą ir greitesnę skiepijimo schemą.

Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.
Efektyviausia repelentų veiklioji medžiaga – DEET (dietiltoluamidas). Tik atkreipkite
dėmesį į purškalų ar tepalų gamintojų patarimus. Vaikams būtina naudoti tik vaikams skirtus produktus.
Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti
negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

Kaip prižiūrėti aplinką?
Vienintelis veiksmingas kovos su erkėmis būdas - ekologinis. Jo esmė - sudaryti
nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi. Tai parkų, miškų valymas ir priežiūra:
sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas. Šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.