Psichologas teigia „Tu gali sau padėti“

Psichologas teigia „Tu gali sau padėti“

2024 01 24


Praėjus gražiausioms metų šventėms ir prasidėjus naujiems metams ar atsidūrus krizinėse situacijose, dažnas žada sau imtis pokyčių: pradėsiu lankyti sporto klubą, valgysiu sveiką ir subalansuotą maistą - mažiau perdirbto maisto, pailsėsiu nuo socialinių tinklų, daugiau laiko praleisiu gryname ore ir pan.

Nusiteikiate, kad šį kartą pokyčiai išliks ilgam. Tačiau retai kuriam pavyksta laikytis sau duoto pažado. Gal po keleto valandų, dienų ar savaičių – prasideda psichologinis pasipriešinimas. Nesukaupiate jėgų ar neatrandate laiko nueiti į sporto klubą, liekate ištikimi įprastiems valgymo įpročiams, nebepajėgiate atsiriboti nuo socialinių tinklų, neišeinate į lauką pasivaikščioti ir kita. Jūsų protas šaukia įtikinamas istorijas, kad nekeistumėte pažįstamo gyvenimo, pabrėždamas argumentais: „tu nusipelnei pertraukėlės”, „esi toks(ia) koks(ia) esi, kam tau to reikia?“, „dar nėra taip blogai kaip atrodo“ ir  pan. Kūnas stoja proto pusėn – pasijuntate išsekę ir apsunkę. Jie siunčia žinią, kad „Tau nepavyks.“

Nepriklausomai nuo to koks tai žmogus, kuo užsiima ir kokių aukštumų pasiekęs gyvenime, kokio aktyvumo esąs, nepajėgdamas įgyvendinti sau duotų pažadų, jaučiasi tarsi „įstrigęs“ žalinguose įpročiuose, nenuspėjamo ir problemiško mąstymo modeliuose. Nesėkmės atveju, šie asmenys jaučiasi silpni, savimi nusivylę, nepajėgūs atsilaikyti pažįstamo būvio traukai ir pamažu grįžta prie pasenusio, nepageidaujamo elgesio.

Tai kaip sau padėti įgyvendinant duotus pažadus ir patirti gyvenimo pokyčius?

Ankstesni literatūriniai šaltiniai teigia, kad žmogaus likimą nulemia mūsų iš protėvių paveldėti genai. Tai tiesa, mes gimstame turėdami tam tikrą genų rinkinį. Bet galime rinktis kaip gyvensime: priimti sprendimus, susijusius su miegu, mityba, santykiais ir tai, kaip judiname savo kūną, nes visa tai keičia genų išraišką. Genetika nėra tapati lemčiai, o tai reiškia, kad gal ir paveldėjome tam tikrų polinkių iš savo šeimos, bet nebūtinai tapsime tokiais kaip jie (sirgsime tomis pačiomis ligomis ar turėsime panašių gyvenimo sunkumų).

Taip pat mūsų genus veikia ir aplinka, tai yra viskas – nuo vaisiaus vandenų, gaubiančių mus gimdoje, iki žodžių, kuriuos mums augant sako tėvai, nuo oro, kuriuo kvėpuojame, iki chemikalų, kuriuos suvalgome, - ji vienus genus suaktyvina, kitus nuslopina. Tai kalbama apie tai, kad mūsų gyvenimo patirtys keičia mus, o tuo pačiu ir mūsų genetiką. Aplinka veikia visas kūno sistemas, įskaitant patį galingiausią organą – smegenis.

Svarbu nepamiršti, kad kai kurių aplinkos veiksnių kontroliuoti negalime – neįmanoma pasirinkti vaikystės aplinkybių (gimimo laiko, kultūros, šeimos), ką jau kalbėti apie ankstesnių mūsų šeimos kartų vaikystę, - tačiau daugelis kitų veiksnių tikrai yra mums pavaldūs. Galime apgaubti save rūpesčiu, kurio gal būt negavome vaikystėje. Išmokti kurti saugius tarpusavio santykius su kitais ir taip kurti sau saugią aplinką.  Galime keisti mitybos, fizinio aktyvumo įpročius, sąmonės būseną, mintis, įsitikinimus. Stengtis nebūti „gyvenimo auka“, o eiti prie fakto, kad esame savo gyvenimo kūrėjai.

Tam, kad pajaustumėt ką norite keisti savo gyvenime, turite būti sąmoningais - atviros sutelkties būsenos, kuri ne tik leidžia  stebėti save ir aplinkui verdantį gyvenimą, bet ir suteikia galios daryti pasirinkimus. Mūsų sąmoningo proto neslegia praeities našta. Jis žvelgia į ateitį ir yra konstruktyvus. Šitokį protą turime tik mes – žmonės, tačiau dauguma gyvename taip įsitraukę į savo vidinį pasaulį, tokie nesąmoningi (tarsi miegantys), kad net nepastebime, kad mūsų mintyse nuolat kartojamas tas pats scenarijus. Mes jas praktikuojame nuo tos akimirkos, kai atsimerkiame ryte iki užsimerkiame vakare ir net nepastebime šio ydingo veiksmo. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad jūs esate savo minčių autorius, o ne pačios mintys. Neišmatuojama laisvė slypi gebėjime nepatikėti kiekviena savo mintimi ir suprasti, kad esame savo minčių autoriai, o ne pačios mintys.

Kai mąstome ar veikiame autopiloto režimu, mūsų reakcijas valdo primityvi, pasąmoninė proto dalis. Pasąmonė – gelminė žmogaus psichikos dalis - kurioje kaupiamos visos mūsų patirtys, tai yra pagrindinė mūsų elgesio (dažnai automatinio) varomoji jėga. Mūsų pasąmonė turi milžinišką galią mūsų kasdieninio gyvenimo įpročiams. Daugelis gyvename įstrigę savo pasąmoninėse programose. Pasak neuromokslininkų, kai kurios smegenų nuotraukos atskleidžia, kad per dieną vos 5 procentus laiko veikiame būdami sąmoningos būsenos, o likusiu laiku veikia mūsų pasąmoninis autopilotas. Taigi tik labai trumpą laiko tarpą darome sąmoningus pasirinkimus, o visą likusį laiką leidžiame veikti savo pasąmonei. Pasąmonei labai patinka konforto zona – juk saugiausia vieta yra ta, kurioje jau esi buvęs, nes gali numatyti padarinius. Įpročiai – elgesys, kurį nuolat renkamės, - tampa mūsų pasąmonės mėgstamiausiu režimu. Ir netgi mūsų smegenims patinka didumą laiko veikti autopilotu, nes jos geriausiai taupo energiją žinodamos, ko tikėtis. Tai tampa aišku dėl ko įpročiai ir rutina veikia raminamai, o pokyčiai taip baugina ir pareikalauja daug pastangų ir energijos. Tik viena bėda, kad gyvendami savo rutinoje ir toliau prie jos pasiliekame. Ir kas kartą priėmus sprendimą kažką keisti savo gyvenime, mūsų pasąmonė trukteli mus atgal prie to, ką gerai žinome, sukurdama psichologinį pasipriešinimą (psichologinį ar fizinį diskomfortą).

Vienas svarbus aspektas pokyčių link, kad mūsų smegenys išlieka visą gyvenimą gebančios keistis struktūriškai ir fiziologiškai. Jos geba save pertvarkyti ir užsiauginti naujų neuronų jungčių. Tai tikrai teikia vilčių, kad ugdydami sąmoningumą (gebėjimą sutelkti dėmesį į dabartį) galime pradėti stebėti savo minčių, įsitikinimų ir santykių sąlygotus elgesio modelius  arba, užuot sutelkę dėmesį į neigiamas mintis, pabandytumėm stebėti savo kūno pojūčius, kai pajuntame grėsmę.

Kad įgyvendinti tikrus pokyčius, privaloma imtis darbo – žengti pirmąjį žingsnį nuo žinojimo prie darymo - tapti aktyviu savo kasdienės gydymosi praktikos dalyviu t.y. tapti sąmoningu, tikėti savo galia ir išsilaisvinti iš automatinių minčių bei elgesio modelių.

 

Šis žinojimas atveria naują požiūrį, kad mes esame savo geresnės sveikatos kūrėjai. Kalbame ne tik apie fizinę sveikatą ar pavojų susirgti sunkiomis ligomis (diabetas, vėžys, autoimuniniai susirgimai), bet ir psichinę bei emocinę sveikatą.

Tai nereiškia, kad žmogui geriau gyventi nekeičiant senų žalingų įpročių. Dauguma žmonių sąmoningai pripažįsta savo problemišką elgesį ir net įsivaizduoja aiškų kelią į pokyčius, bet retas kuris pajėgia žengti pirmąjį žingsnį nuo žinojimo prie darymo.

Visi Alytaus rajono gyventojai, susidūrę su problemomis, nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos gali kreiptis į Alytaus rajono visuomenės sveikatos biurą telefonu 8 610 39 017, elektroniniu paštu algimantas.kitrys@alytausrajonovsb.lt