2024 m. Alytaus rajono gyventojų visuomenės sveikatos rodiklių apžvalga

2024 m. Alytaus rajono gyventojų visuomenės sveikatos rodiklių apžvalga

2026 03 16


Demografinė situacija.

Alytaus rajone gyventojų skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo apie 6,8 proc. (nuo 27,3 tūkst. 2014 m. iki 25,4 tūkst. 2024 m.). Vyresnio amžiaus (65 m. ir vyresni) gyventojų skaičius buvo 1,4 karto didesnis nei vaikų (0–17 m.), o tai rodo ryškėjančią senėjimo tendenciją.

 

Sveikatos rodikliai.

2024 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Alytaus rajone siekė 76,4 metų ir buvo šiek tiek mažesnė nei Lietuvos vidurkis (77,6 metų). Pagrindinės Alytaus rajono gyventojų sergamumo priežastys išlieka kraujotakos, kvėpavimo ir endokrininės sistemos ligos. Daugiausia gyventojų analizuojamais metais mirė dėl širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų.

 

Socialinė ir ekonominė situacija.

Registruoto nedarbo lygis rajone siekė 8,6 proc. (Lietuvoje – 8,7 proc.), o ilgalaikio nedarbo lygis buvo nežymiai mažesnis už šalies vidurkį (Alytaus r. – 1,7 proc., Lietuvoje – 1,8 proc.). Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyventojų Alytaus rajone yra 1,4 karto didesnis nei šalies vidurkis.

 

Pagrindinės visuomenės sveikatos problemos.

Atsižvelgiant į Alytaus rajono gyventojų sveikatos rodiklius šalies kontekste, išskirtos trys pagrindinės prioritetinės sritys:

  1. Sergamumas tuberkulioze.

2024 m. Alytaus rajone registruota 12 atviros plaučių tuberkuliozės atvejų – 2,4 karto daugiau nei 2023 m. Analizuojamais metais taip pat fiksuotos 2 mirtys nuo tuberkuliozės ir 1 vaistams atsparios tuberkuliozės atvejis.

  1. Mirtingumas dėl ligų, susijusių su alkoholiu vartojimu.

2024 m. registruota 24 mirtys dėl su alkoholiu susijusių ligų. Rodiklis Alytaus rajone 4 kartus viršija šalies vidurkį. Daugiausia mirusiųjų 45–64 metų vyrai.

  1. Mažas Alytaus rajono gyventojų dalyvavimas storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje.

2024 m. Alytaus rajono gyventojų dalyvavimas šioje programoje siekė 47,7 proc. ir buvo žemesnis už šalies vidurkį (Lietuvoje – 58 proc.). Siekiant, kad piktybinių navikų profilaktika būtų efektyvi ir turėtų norimą poveikį visuomenės sveikatai, patikrose dalyvautų ne mažiau kaip 70 – 80 proc. tikslinės populiacijos.

 

Detalesnę informaciją galite rasti nuorodoje apačioje: