Naujienos

Lyginant su praeitomis kartomis, šiandien mes turime tikrai puikią prieigą prie informacijos, daugiau asmens laisvių, materialių patogumų, turto ir ilgesnę gyvenimo trukmę. Atrodo, kad tikrai gyvenimo kokybė vis labiau gerėja. Tačiau daugybė žmonių teigia, kad nežiūrint į tai, jaučiasi prislėgti, sunerimę ar nepatenkinti. O psichikos sveikatos statistika rodo, kad gerėjant gyvenimui mes ir mūsų vaikai tampame vis liūdnesni, nerimastingesni ir vienišesni. Tai kas gi su mumis vyksta?

Gyvenimo kokybė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, susijusių su sveikata. Gerėjant gyvenimo kokybei turėtų gerėti ir žmonių sveikata – tiek fizinė, tiek ir psichinė. Ar sveikata gera ar ne, kiekvienas vertiname pagal tai, kaip jaučiamės. Tai subjektyvus asmens pojūtis. Šiame straipsnyje prioritetu laikysiu psichinę sveikatą. Tai viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Tai sudėtinga sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti, išreikšti savo jausmus.

Jau eilę metų vis daugiau dėmesio skiriama žmonių psichinei sveikatai, nes išties visuomenę krečia vis nauji iššūkiai (naujos technologijos, pandemija, karas), prie kurių turime gebėti prisitaikyti, išmokti su jais gyventi. Tai rimtos problemos, galinčios turėti neigiamą įtaką žmonių psichologinei būklei ir netgi jų elgesiui.

Neuromokslininkų teigimu, per pastaruosius dešimt tūkstančių metų žmogaus smegenys visiškai nepakito. Tad labai tikėtina, jog prie augančių problemų, susijusių su psichine sveikata, labiausiai prisidėjo modernus gyvenimas. Kaip teigė Freudas, gyvenimas moderniame pasaulyje sukelia stresą ir įtampą, kurie turi žalingą poveikį psichologinei žmonių sveikatai. Psichologinės problemos yra pati dažniausia priežastis, dėl ko žmonės neateina į darbą, mokiniai praleidžia pamokas ir netgi izoliuojasi. Žmonės jaučia, kad gyvenime kažkas ne taip – kažko trūksta. Juos kankina abejonės dėl tikslo, jie nori kažko daugiau. Dažnai kelia klausimą „nejaugi čia jau viskas?“.

Moderniam gyvenimui būdingas karštligiškas veiklumas rodo, kad daugybė žmonių įsitraukę į nepaliaujamas ir nenaudingas paieškas. Skubame nuo vieno dalyko prie kito, tarsi įsisukę į begalinius malonumų patenkinimo ir nusivylimo ciklus: pinigai, dietos, kosmetika, socialiniai tinklai, automobiliai, žaidimai, išmanieji telefonai – tai tendencijos, mados, greitai prieinančios užgaidos. Jos taip įtraukia žmones, kad ilgainiui atsiranda rutinos, tuštumos ir monotonijos jausmas. Kas teikė džiaugsmo pasidarė beprasmiška. Tuomet vėl ieškome naujų dalykų, tik rodos vis mažiau jaučiame pasitenkinimo. Sudėtinga užpildyti nerimo ir tuštumos jausmus vien materialiniais dalykais. Dažnam tai sukelia ir dvasines kančias.

Šiandieninis mūsų skubėjimas sukuria greičiau besisukančio laiko jausmą – veiklų daug, o laiko mažai. Daugelis žmonių jaučiasi blogai bijodami nepasiekti tikslo, ko nors nespėti nepadaryti, per vėlai atvykti, stengdamiesi arba verčiami atlikti daug užduočių per trumpą laiką. Tuomet jaučiame įtampą, mintys dažniausiai apie tai kaip greičiau atlikti, galvojame apie sunkumus, kurie kils jei nespėsime, piešiame blogiausius scenarijus jei nepadarysime, nepasieksime. Galiausiai jaučiame, kad kūno raumenys įsitempę, o diena mums kainavo daug jėgų – tiek fizinių tiek psichinių, nes mus nuolat kamavo sunkios mintys. Gerai jei tokia diena tik viena, o jei dienos visos panašios?!

Kitas svarbus gerėjančio gyvenimo požymis – visuomenės susvetimėjimas. Anksčiau individui buvo labai svarbu šeima, giminė, bendruomenė, tauta. Be jų sunku buvo išgyventi. Bet dabar tai nėra aktualu. Žmonės pasidarė laisvi, judrūs ir nepriklausomi. Netgi neliko poreikio jaunajai kartai semtis patirties iš ankstesnių kartų. Jie trokšta užsisklęsti savyje ir apsiriboti savimi. Tokiu atveju žmogus neturi prie ko prisišlieti, jaučiasi vienišas. Daugelis žino, kad užsidarymas savyje veikia ir kūną, ir protą.

Tyrimais nustatyta, kad psichikos sveikatos atžvilgiu santykių skaičius nėra toks svarbus kaip jų kokybė. Laisvai ir atvirai kalbėdami, pageriname savo santykių kokybę, o prasmingi glaudūs santykiai siejami su laime ir ilgaamžiškumu. Atsivėrimas yra glaudžiai susijęs su naštos nusimetimo idėja, ji aptinkama netgi kai kuriuose posakiuose, pavyzdžiui: „Man reikia nusimesti šį akmenį nuo krūtinės“. Atsikratę naštos galime lengviau atsikvėpti. Tačiau svarbu pažvelgti ir į priešingą atvejį. Kai būname atsargūs ir nenuoširdūs, mūsų santykiai skursta, o skurdūs santykiai mus daro nelaimingus ir padidina tikimybę susirgti. Vienatvė yra siejama su prastu miegu, aukštu kraujospūdžiu, imuniteto sutrikimais, depresija bei ankstyva mirtimi, tai yra vienatvė žudo.

Individas gali būti izoliuotas dėl riboto socialinio gyvenimo (mažai draugų) arba dėl glaudžių santykių stokos. Tokie asmenys gyvo bendravimo trūkumą dažniausiai kompensuoja technologijų pagalba. Internetinės paramos grupės paguodžia, tačiau net labiausiai užuojautą reiškiančios pokalbių svetainės neatstoja akių kontakto, pažįstamo balso, jautrios kūno kalbos galios ir rūpestingos rankos šilumos. Kitaip tariant mes nejaučiame to žmogaus auros, bet matome tiktai judančią nuotrauką. Kuo labiau stengiamės užmegzti ryšius per planšetes ir išmaniuosius telefonus, tuo didesnė tikimybė, kad nebus patenkinti mūsų emociniai poreikiai, nes pagrindinis žmonių būdas kovoti su vienatve ir palaikyti gerą psichologinę būseną yra bendravimas akis į akį. Paprastai virtualus bendravimas ginamas pateikiant argumentą, jog internetas leidžia išsilieti tiems žmonėms, kuriems sunku bendrauti tiesiogiai. Vis dėlto toks bendravimas nėra pilnavertis, jis duoda netgi priešingą rezultatą.

Apibendrinant išsakytas mintis, norisi akcentuoti, kad gyvenimo kokybei tikrai gerėjant, reikia visuomenei stengtis išlaikyti ryšio ir nepriklausomybės pusiausvyrą, kad nepatirtume susvetimėjimo ir vienišumo, kokį patiria individualistas. Nepasiduokime galingai įtakai ir neplaukime pasroviui, bet suvokiant laisvės esmę, stenkimės išsaugoti bendrystę. Tai mums suteiks didesnį pasitenkinimą gyvenimu.

Nemokamos psichologo konsultacijos teikiamos Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Margio g. 12 Alytus ir Alytaus rajone esančiose įstaigose iš anksto susitarus dėl susitikimo. Tel. registracijai: 861039017 (Psichologas – Algimantas Kitrys)

Jau daugiau nei dešimtmetį visos Alytaus rajono ugdymo įstaigos priklauso „Sveikatą stiprinančių mokyklų“ tinklui. Prisijungti prie šio tinklo tuomet Alytaus rajono ugdymo įstaigas paskatino siekis didinti bendruomenės narių sveikatos raštingumą, formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius bei galimybė kurti sveikatai palankią aplinką, tokiu būdu „brandinant“ kitokį požiūrį į savo ir aplinkinių sveikatą turinčią kartą. Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo idėja – parodyti bendruomenės nariams, kad sveikatos stiprinimas yra neatsiejama gyvenimo dalis.

Šiais metais minimas Nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veiklos 30-metis.

Jau gana ilgą laikotarpį įvairias, prasmingas sveikatą stiprinančias veiklas Alytaus rajono ugdymo įstaigose vykdę mokyklų bendruomenės bei Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prisijungė prie visoje Lietuvoje vykdomų  „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą 2023“ renginių organizavimo rajono ugdymo įstaigose. Balandžio mėnesį septyniose jų, Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro kolektyvas organizavo daug įvairių draugystę, bičiulystę, bendradarbiavimą puoselėjančių renginių, į kuriuos buvo kviečiami ne tik moksleiviai, tačiau ir kiti mokyklos bendruomenės nariai. Šių renginių tikslas – pasitelkus netradicinius ugdymo, saviraiškos būdus sutelkti visą mokyklos bendruomenę bendrai veiklai, skirtai smurtui ir patyčioms mažinti. Šių netradicinių veiklų metu moksleiviai kūrė pamokančius reportažus, gilino sveikatos žinias dalyvaudami protmūšyje, atliko įvairias komandas stiprinančias – „teambuilding“ užduotis, rungėsi fizinį aktyvumą skatinančiose rungtyse, bendromis jėgomis statė draugystės tiltus.

Trijuose Alytaus rajone darželiuose ikimokyklinio amžiaus vaikai buvo pakviesti mankštintis bendrose mankštose, dalyvauti estafetėse ir paspirtukų varžybose bei kituose judriuose žaidimuose.

Sveikatą stiprinanti banga nuvilnijo lydima veiklose dalyvavusių juoko, entuziazmo, noro nugalėti, laimėti, padėti, užjausti suprasti, dirbti atskirai ir komandoje.

Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ligonių kasų finansuojamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas. Tikimasi, kad pokyčiai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą bei reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.

Kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis. Higienos instituto duomenys rodo, kad kraujotakos sistemos ligomis mūsų šalyje kasmet suserga ir nuo jų miršta vis daugiau žmonių. 2021 m. šiomis ligomis sirgo arti 914 tūkst. Lietuvos gyventojų, o pernai – jau daugiau nei 931 tūkst. Vien užpernai dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 23 tūkst. pacientų. Todėl ypač svarbia tampa šių ligų prevencija.

Šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos dalyvių aktyvumas nėra pakankamas. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, šioje programoje kasmet sudalyvauja mažesnė pusė (46 proc.) į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų.

Anksčiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Dabar tikslinės populiacijos amžiaus ribos plečiamos ir nuo šiol programoje dalyvauti galės 40–60 metų (imtinai) vyrai ir moterys.

Numatyta, kad programos metu šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs pacientui, atliks įvairius tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustatys gliukozės ir kreatinino koncentraciją ir kt. Pagal tyrimų rezultatus bus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika.

Nuo nustatytos rizikos priklausys ir paciento dalyvavimo programoje periodiškumas. Jei bus nustatyta maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmogus dalyvauti programoje kitą kartą bus kviečiamas po 4 metų. Jei bus nustatyta didelė rizika susirgti šiomis ligomis, dalyvauti bus kviečiama po 2 metų, o jei rizika bus labai didelė – po 1 metų. Nustačius labai didelę riziką sirgti, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją kardiologą tolesniam išsamiam ištyrimui dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės.

„Jei šeimos gydytojas nustatys didelę arba labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pacientui bus sudaromas pirminės prevencijos priemonių planas. Jame bus nustatomi siektini paciento kūno masės indekso, arterinio kraujospūdžio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume rodikliai, jų kontrolės būdai ir terminai bei gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos. Po 6 mėnesių pacientas pakartotinai turės apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins šio plano pasiektus rezultatus, koreguos planą“, – tvarką paaiškino VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Kaip anksčiau, taip ir dabar privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms dalyvavimas širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje yra nemokamas. Jei kreipiamasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa, visos suteiktos paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa vykdoma nuo 2006-ųjų. Suprasdamos prevencijos svarbą, ligonių kasos kasmet skiria vis daugiau lėšų šios programos vykdymui. Šiais metais iš PSDF tam skirta 13 mln. eurų, t. y. beveik milijonu eurų daugiau nei pernai.

VLK primena, kad šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti sveikatą galima ne tik pagal širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir pagal 4 vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties. Daugiau informacijos apie prevencijos programas galima rasti čia.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas), minėdamas Pasaulinę dieną be tabako (gegužės 31 d.), balandžio–gegužės mėnesiais organizuoja konkursą „Tau to nereikia“. Konkursas skirtas 10–12 klasių moksleiviams, kurie kviečiami kritiškai pažvelgti į elektroninių cigarečių vartojimą bei jų daromą žalą sveikatai ir gamtai, skleisti šią žinią bendraamžiams, jaunesniems vaikams bei tėvams, taip paskatinti juos gyventi tvaresniame ir švaresniame pasaulyje.

„Elektroninių skysčių sudėtyje esančios medžiagos kenkia ne tik žmogaus ir aplinkinių žmonių, bet ir naminių gyvūnų sveikatai, nors apie tai mažai kas pagalvoja, – sako Gražina Belian, Departamento direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas. – Išmestos kur pakliuvo ar kartu su komunalinėmis atliekomis elektroninės cigaretės daro nepataisomą žalą gamtai. Tikimės, kad šis konkursas padės moksleiviams pamatyti ir kitiems parodyti juodąją spalvingų ir gardžiai kvepiančių elektroninių cigarečių pusę.“

Konkurse kviečiami dalyvauti visų Lietuvos mokyklų 10–12 klasių moksleiviai komandomis: viena klasė – viena komanda. Kiekviena komanda turėtų parengti kūrybinį darbą – plakatą, kuriame būtų plačiau pristatyta elektroninių cigarečių keliama grėsmė ir motyvuotai pagrįsta, dėl kokių priežasčių „Tau to* nereikia“. 

Plakato nuotrauką dalyviai Departamentui turi atsiųsti iki gegužės 16 d. el. p. konkursastautonereikia@gmail.com. 

Gegužės 24 d. konkursą laimėjusi kūrybingiausia komanda bus pakviesta į apdovanojimų ceremoniją, kuri vyks Vyriausybės rūmuose. 

„Manau, kad visos konkurse dalyvaujančios komandos prisidės prie sveikesnės visuomenės kūrimo ir psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos šalyje vykdymo, – teigia Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė. – Kviečiame jungtis ir dalyvauti šioje Departamento iniciatyvoje ir su nekantrumu laukiame apdovanojimų renginio, kuriame bus garbė paspausti ranką kūrybingiausiems moksleiviams.“ 

Daugiau informacijos apie konkurso taisykles galima rasti čia.