Pavėžėjimo paslauga palaipsniui įtraukia vis daugiau skirtingų pacientų grupių. Nuo lapkričio 1-osios, kartu su trečiuoju projekto etapo startu, ja galės naudotis ir neįgalieji – neturėdami galimybės savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie kviečiami registruotis pavėžėjimui.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, bandomasis pavėžėjimo projektas startuoja visa apimtimi – visos numatytos pacientų grupės įtraukiamos į paslaugos gavimą. „Bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas startuoja visa apimtimi, vis daugiau pacientų galės įvertinti paslaugos privalumus ir prieinamumą. Norint sulaukti detalesnių įžvalgų, reikia sulaukti projekto pabaigos, tačiau vien tai, kad per tuos kelis mėnesius paslauga pasinaudojo tūkstančiai pacientų, leidžia kalbėti apie jos reikalingumą ir gyvybingumą“, – teigia ministras.
Nauja nemokama planinė paslauga iki šiol buvo prieinama asmenims, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją, taip pat sulaukusiems 75-erių ir vyresniems, turintiems teisę į priemokas už kompensuojamus vaistus dėl nepakankamų pajamų.
„Įgyvendinus pirmuosius du projekto etapus pradėjo aiškėti teikiamų paslaugų apimtys, individualūs asmenų poreikiai. Nuo rugpjūčio mėnesio pavėžėjimo paslauga pasinaudojo daugiau nei 3 tūkst. pacientų, kurių didžioji dalis kreipėsi dėl hemodializės. Ir nors planuojama, kad hemodializės paslaugų poreikis ateityje tik augs, įsibėgėjus projektui jis turėtų sudaryti apie 30–40 proc. visų teikiamų pavėžėjimo paslaugų. Tai reikštų keliskart išaugsiantį visų pavėžėjimo paslaugų poreikį – ateityje 20-yje projekte dalyvaujančių savivaldybių numatoma suteikti po 3–3,5 tūkst. pavėžėjimų per mėnesį“, – sako paslaugos teikimą koordinuojančios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos patarėjas, pavėžėjimo projekto vadovas Tomas Vasiliauskas.
Pasak jo, nuo lapkričio 1 d. prasidedantis trečiasis projekto etapas tai pat turėtų paskatinti pacientų aktyvumą, tikimasi aktyvaus jų įsitraukimo. Tuo tarpu palaipsnis pilotinio projekto įgyvendinimas – puiki galimybė aiškiau pajausti paslaugos svarbą, suprasti realius pacientų srautus, identifikuoti trūkumus, atrasti sprendimus jiems taisyti, tobulinti ir plėsti informacinę sistemą.
„Bandomajame projekte dalyvaujančios savivaldybės įgis išskirtinę patirtį, kuri leis sklandžiai įsilieti į paslaugų teikimą po 2024 metų liepos 1 dienos, kai projektą numatoma plėsti visos Lietuvos mastu. Tikimės, kad jų sulauktos žinios bus vertingos ir likusioms 47 savivaldybėms padės sklandžiau integruotis į pavėžėjimo paslaugų teikimą“, – komentuoja T. Vasiliauskas.
Bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas tęsis iki 2024 metų birželio 30 d., etapinis paslaugos teikimas suplanuotas atsižvelgiant į jo apimtį bei poreikį koreguoti paslaugos procesą pagal gaunamus duomenis apie paslaugos naudojimo intensyvumą.
Pavėžėjimo paslauga šiuo metu teikiama 20-yje savivaldybių, bandomajame projekte dalyvauja Alytaus, Alytaus rajono, Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko, Kaišiadorių rajono, Kauno ir Kauno rajono, Kazlų rūdos, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Pagėgių, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Šilalės rajono, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.
Norintys užsakyti pavėžėjimo paslaugą tą gali padaryti paskambinę į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808 arba kreiptis tiesiogiai kiekvienos projekte dalyvaujančios savivaldybės kontaktais, skelbiamais interneto svetainėje www.1808.lt. Pavėžėjimo paslaugos operatorius, patikrinęs ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką.
Alytaus rajone įgaliota įstaiga – Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Pavėžėjimo paslaugą užsakyti galima telefonu – +37066472789
Detalesnį pavėžėjimo paslaugų aprašą galima rasti ČIA.
Rugpjūtį startavusi pacientų pavėžėjimo paslauga plečiama: nuo lapkričio 1d. prasideda trečiasis etapas, kurio metu šia paslauga galės naudotis:
Neįgalieji – asmenys, kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
Kokios yra medicininės priežastys, dėl kurių teikiama pavėžėjimo paslauga?
– Pacientas turi judėjimo sutrikimų, dėl kurių negali savarankiškai vaikščioti ir jam reikalinga kitų asmenų pagalba arba techninės pagalbos priemonės;
– Pacientas turi sveikatos sutrikimų, trikdančių orientaciją aplinkoje ir komunikaciją (psichikos, kalbos, klausos, regos), dėl kurių savarankiškai negali naudotis transportu;
– Pacientas vyksta atlikti gydymo procedūrų, kurių sukeltas šalutinis poveikis apriboja paciento galimybę savarankiškai naudotis transportu (pvz., dializė, chemoterapija), arba dėl organo (-ų) transplantacijos;
– Pacientui transportuoti reikalingi neštuvai, deguonis ar kita speciali įranga;
– Pacientui gydymo įstaigoje teikiamos stacionarinės paslaugos ir (ar) dėl paciento sveikatos būklės jį vežant būtinai turi dalyvauti asmens sveikatos priežiūros specialistas.
Siuntimą rašantis gydytojas nusprendžia ar pacientui yra reikalinga pavėžėjimo paslauga dėl medicininių priežasčių ir pažymi E027 formoje.
Pavėžėjimo paslauga jau teikiama pacientams:
Kaip užsisakyti paslaugą?
Pavėžėjimo paslaugą galima užsisakyti paskambinus specialiu Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro skambučių centro telefonu +370 664 727 89 arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Pavėžėjimo paslaugos operatorius, patikrinęs, ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką.
Pasaulyje kilusios įtampos kelia nerimą visai žmonijai. Susiduriame su iššūkiais, kurių anksčiau nebuvo ir kurių nenumatė pokario kartos – joms saugumą užtikrino situacija, kai nėra karo. Dabartiniu metu mūsų šalis dar yra saugi. Bet šiame straipsnyje nekalbėsiu apie šalies saugumą, tai politikų klausimas, o kalbėsiu apie asmens poreikį jaustis saugiu: kaip jis formuojasi ir veikia tolimesniame asmens gyvenime. Tai turi įtakos mūsų reakcijoms į nesaugią ir nerimą keliančią aplinką bei lemia mūsų elgesį.
Saugumo jausmas pradeda formuotis labai anksti, manoma, kad galbūt vaikui dar net negimus. Gimusiam kūdikiui saugumo poreikio tenkinimas priklauso nuo jį supančios aplinkos. Draugiška aplinka formuoja saugų prieraišumą – suteikia vaikui pasitikėjimą tyrinėti aplinką. Tokiomis sąlygomis jis gali būti nepriklausomas, atrasti naujus dalykus, patenkinti smalsumą ir įgyti įgūdžius. Jei kas nors nutinka ar vaikas išsigąsta, jis žino, jog šalia laukia globėjas – patikimas paguodos ir apsaugos šaltinis, saugi bazė. Praėjus pavojui, vaikas vėl gali saugiai toliau tyrinėti pasaulį.
Jei kūdikis nesijaučia saugus, jis labai kenčia, o nesaugumas (kaip ir saugumo jausmo formavimosi atveju) ateina būtent iš artimiausios aplinkos. Tad jei mus, kai buvome vaikais kažkas staiga palikdavo, gali atsirasti baimė būti paliktais, netekti artumo. O jei vaikystėje mus kažkas nuskriaudė, užpuolė, išdavė, naudojo psichologinį ar fizinį smurtą, galime jaustis nesaugiai, kad artimi žmonės mūsų atžvilgiu gali būti nedraugiški, be atjautos, geranoriškumo. Tokioje aplinkoje augant gali formuotis tam tikras paranojiškumas (nepagrįstas tikėjimas ar baimė, kad nutiks kažkas blogo).
Vaiko saugumo jausmo formavimuisi ne ką mažiau svarbus ir ryšys su kitais tai yra – ankstyvasis socialinis bendravimas. Vaikas bendrauja pirmiausia su tėvais (globėjais). Pamatinis saugus ryšys su kitais susiformuoja tuomet kai yra atliepiamas vaiko bendrumo poreikis: tėvai (globėjai) myli, prižiūri, rūpinasi savo vaiku. Saugiai prisirišęs vaikas perima (internalizuoja) mylinčio globėjo vertybes ir pats jaučiasi žmogumi, kurį verta mylėti ir kuris geba mylėti. Jis nuolat bendraudamas su tėvais perima jų gerąsias bendravimo su vaiku savybes ir pats taip elgiasi su kitais. Meilė mus sustiprina, suteikia drąsos ir lankstumo. Tampame imlesni naujoms patirtims. O svarbiausia, kad meilė paverčia mus mylimais.
Nesaugiai prisirišusio vaiko atveju būna priešingai. Vaiko prieraišumo poreikis neatliepiamas kai tėvai (globėjai) aplaidžiai elgiasi su juo: jį atstumia, nesirūpina (patys yra emociškai sutrikę, turi sveikatos, finansinių problemų). Tokiu būdu vaikas savo tėvus (globėjus) suvokia kaip nepatikimus, nestabilius. Nutinka ir dar blogiau, kai tėvų (globėjų) apskritai nebūna šalia. Tada pasaulis laikomas pavojingu, o į jame gyvenančius žmones žvelgiama atsargiai. Vaikas jaučiasi nemylimas ir apsistato gynybinėmis sienomis, kurios iškreipia patirtį ir trukdo užmegzti naujus santykius. Laikui bėgant susikaupia destabilizuojančio streso, dėl kurio nesaugumo jausmas paaštrėja.
Susiformavę saugaus/nesaugaus vaiko prisirišimo modeliai išlieka ilgam ir tampa tokie savaime suprantami, kad pradeda veikti pasąmonės lygmenyje. Užaugęs saugiai prisirišęs asmuo, kurs pozityvius tarpusavio santykius, o nesaugiai prisirišęs asmuo tikėtina vengs artimų ryšių, o vos užmezgus santykius nutrauks, arba įsikibs santykių ir taps priklausomas nuo partnerio bei kitų žmonių.
Sukurdami sąlygas savo vaikams jaustis saugiems mes, nors ir turintys trūkumų, paruošiame juos patirti meilę. Suteikiame galimybę užmegzti ryšius, kurie nevaržo, o išlaisvina. Mūsų vaikai gali laisvai įgyvendinti savo evoliucinį tikslą – pratęsti giminę. Saugumas tikrai nėra nuobodus. Saugumas yra patrauklus.
Taigi, jaustis saugiam pasaulyje yra fundamentalus asmens poreikis, laikytinas tapatybės (įsitikinimų apie tai, kas esame mes) pagrindu. Tvirtas psichologinis saugumo pagrindas yra toks pat reikšmingas kaip fizinis pastato pamatas. Jei jis nestabilus, didelė tikimybė, kad ir mes būsime nestabilūs.
Visi Alytaus rajono gyventojai, susidūriantys su problemomis, nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos gali kreiptis į Alytaus rajono visuomenės sveikatos biurą telefonu 8 610 39 017, elektroniniu paštu algimantas.kitrys@alytausrajonovsb.lt, tiesiogiai interneto svetainėje www.alytausrajonovsb.lt užpildę registracijos formą arba programa „Skype“ (kitrys.algimantas).
NETURINT GALIMYBĖS PASKAMBINTI – RAŠYKITE, PSICHOLOGAS PASKAMBINS JUMS PATS.
Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos net ir Lietuvos sukauptais moksliniais tyrimais, įrodyta, jog keičiant gyvenimo būdo įpročius, ypatingai jauname amžiuje, galima pagerinti žmonių sveikatą bei sumažinti pavojų susirgti ir pailginti gyvenimo trukmę. PSO duomenimis, net 50 proc. gyventojų sveikatos priklauso nuo jų gyvenimo būdo, o vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 proc. ligų, susijusių su mityba bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pastebėta, kad pasaulį sukausčiusi pandemija, drastiškai sumažino ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų fizinį aktyvumą, padidėjo nepalankios mitybos tolerancija, suprastėjo psichoemocinė savijauta. Todėl, šių dienų sveikatos specialistų pagrindinis siekis ne tik įveikti ligas, bet surasti bendrą dvasinę pusiausvyrą, mažinant vis didėjantį žmonių atotrūkį nuo natūralių sveikam gyvenimui užtikrinti reikalingų sąlygų, kurios yra geros savijautos ir sveikatos pagrindas.
Suvokiant, kad pirminis sveikatos žinių šaltinis – mokykla, būtent joje Alytaus r. savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros specialistai stengiasi nuo pat mažų dienų užtikrinti taisyklingus sveikos gyvensenos įgūdžius, todėl jau antrus metus iš eilės visus rajono pirmokus kviečia dalyvauti iššūkių konkurse „Pirmokų sveikatynė“. Kuriame, kiekvieną mėnesį drauge su klasės auklėtoja, visuomenės sveikatos priežiūros specialistu ir klasės draugais turės atlikti skirtingus sveikatos iššūkius.
Rugsėjo mėnesį pirmokai pasitiko su „Sveikų dantų“ iššūkiu, kurio metu mokėsi taisyklingai atlikti kasdienę dantų valymo rutiną praktiškai, o atliktą darbą pažymėti kalendoriuje. Spalio mėnuo prasidėjo su „Rankų plovimo“ iššūkiu, mokiniai stengėsi išsiugdyti reguliarų ir tinkamą rankų plovimą trinamaisiais, sukamaisiais judesiais. Artėjančių iššūkių metu bus paliestos aktualiausios sveikatos išsaugojimo ir puoselėjimo temos: nuo palankios mitybos, fizinio aktyvumo iki kokybiško poilsio ir miego higienos. Tikimasi, jog įvykdžius šį konkursą nauda bus dvejopa – sustiprės sveikatai palankūs įgūdžiai bei pagerės socialiniai, bendrystės ryšiai.
