Kova su koronavirusu: atnaujintos rekomendacijos, kaip organizuoti darbą viešajame ir privačiame sektoriuje

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, jog nuo šiol organizuojant darbą valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose bei jų valdomose įmonėse, turėtų būti taikomos papildomos koronaviruso (COVID-19) plitimo prevencijos priemonės. Šios priemonės rekomenduojamos ne tik valstybiniam, bet ir privačiam sektoriui. Specialistai pabrėžia – organizuojant darbą, turėtų būti valdomi darbuotojų srautai, o darbuotojams pasireiškus ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiams, jie nedelsiant turėtų vykti namo.

Tokia tvarka numatyta sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendime Nr. V-1942.

Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei jų valdomų įmonių vadovai įpareigojami užtikrinti, kad darbuotojai, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai, pavyzdžiui, karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan., nedelsiant būtų atskirti nuo kitų darbuotojų ir vyktų namo.

Koronaviruso požymius jaučiantiems darbuotojams darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turėtų rekomenduoti konsultuotis Karštąja koronaviruso linija trumpuoju telefono numeriu 1808 arba pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Viešojo sektoriaus vadovai įpareigojami, esant galimybei, organizuoti darbą pamainomis, brigadomis, grupėmis – taip, kad  darbuotojai iš skirtingų grupių tarpusavyje nekontaktuotų. Skirtingoms darbuotojų grupėms turėtų būti taikomas skirtingas darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laikas.

Laikytis grupių atskyrimo principo yra ypač svarbu tam, kad įmonėje įvykus koronaviruso protrūkiui, specialistams būtų lengva atsekti visus vienoje pamainoje ar grupėje dirbusius asmenis ir būtų užkirstas kelias tolimesniam koronaviruso plitimui. Todėl darbovietėse turėtų būti užtikrinama, kad skirtingose pamainose, grupėse ir brigadose dirbantys asmenys neturėtų kontakto bendro naudojimo patalpose (pvz., poilsio, valgymo, rūkymo vietose).

Posėdžiai, pasitarimai ir susirinkimai, esant galimybei, turėtų būti organizuojami nuotoliniu būdu. Jeigu jie vyksta gyvai, turėtų būti dėvimos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriai ar kt.).

Darbuotojų vežimas į ar iš darbo turėtų būti organizuojamas taip, kad transporto priemonėse nebūtų asmenų iš skirtingų pamainų, grupių ar brigadų.

SAM Spaudos tarnyba

Kaip veikia jausmai?

Gyvenimas nelengvas. Visi kenčiame. Vilkdami didžiulę gyvenimo naštą šiuolaikiniai žmonės patiria kur kas daugiau streso, jaučia tuštumą, nerimą, yra labiau savikritiškesni ir kur kas dažniau nei ankstesnės kartos patiria depresiją. Daugelis mūsų neišmanome, kaip veiksmingai tvarkytis su mus užplūstančiais jausmais. Dažniausiai dedame didžiausias pastangas, kad jų išvengtume. Tokia įveikos strategija skatina eilę psichologinių sunkumų, tokių kaip nerimo, gėdos, kaltės ar depresijos simptomus. Praktika rodo, kad jausmų vengimas jokios naudos neduoda.

Emocijos – galinga jėga, gebanti akimirksniu užvaldyti ir priversti jausti ar daryti tai, kas skaudina, arba skausmingai reaguoti. Užplūdus jausmams pasitelkiame kitas proto sritis, kad juos nuslopintume, vildamiesi, jog šie neteks galios. Tačiau, kaip teigiama literatūriniuose šaltiniuose, emocijos – tai biologinė jėga, veikianti pagal fizikos dėsnius. Jų nepaisymo padariniai – pasaulyje vis dažnesni depresijos ir nerimo atvejai.

Emocijų vengimo kaina didžiulė. Jausmai pasako, ko norime, ko mums reikia ir kas žalinga. Nekreipti dėmesio į jausmus – tai tas pats, kas vesti laivą per audringą jūrą neturint kompaso. Jausmai padeda užmegzti ryšį su savo tikruoju aš ir kurti artimus santykius su kitais žmonėmis. Kai nesuprantame savo jausmų, kenčiame dėl vienatvės, nes ryšį tiek su savimi, tiek su mus supančiais žmonėmis praturtina empatija, leidžianti emociškai susisaistyti. Gilesnis ryšys su mūsų tikruoju aš formuojasi patiriant septynis universalius, įgimtus, mumyse užprogramuotus bazinius jausmus: džiaugsmą, pyktį, liūdesį, baimę, jaudulį ir seksualinį susijaudinimą. Šie jausmai padeda veiksmingai orientuotis gyvenime nuo pat gimimo iki mirties. Kiekvienam baziniam jausmui būdingi specifiniai impulsai:

  • Baimės impulsas yra bėgti, slėptis, kartais sustingti.
  • Pykčio impulsas kautis, elgtis agresyviai, užgauliai kalbėti, pulti, grasinti, ginti save/kitus, paskatinti pokyčius.
  • Liūdesio impulsas yra sulėtinti tempą, ieškoti paguodos, ryšio, susisukti į kamuolį.
  • Džiaugsmo impulsas yra šypsotis, dalytis džiaugsmu su kitais.
  • Susijaudinimo impulsas gena mus jaudulį keliančio objekto link. Norisi šokinėti, sveikinti draugus ar komandos bičiulius, džiugiai šūkauti.
  • Pasibjaurėjimo impulsas yra atsitraukti, pasitraukti nuo to, kas mums atgrasu, apsivemti.
  • Seksualinio susijaudinimo impulsas yra judėti link savo aistros objekto arba siekti seksualinės atomazgos.

Jausmai – tai išlikimo programa, giliai įsišaknijusi smegenyse ir nepavaldi sąmoningai kontrolei. Fizinės grėsmės akivaizdoje suveikia baimė. Tarkime, jus užsivijo šuo – baimė bematant paskatina bėgti arba pulti. Pyktis mus saugo, skatindamas gintis ir kovoti už save. Liūdesį išgyvename susidūrę su netektimi, kai prarandame mylimą žmogų, turtą, gyvūną ar laisvę. Kai pavyksta sėkmingai sukurti mus praturtinančius santykius, tokie jausmai kaip džiaugsmas ir susijaudinimas skatina plėtoti ryšius, tad žmonės auga, bręsta ir tobulėja. Jausmai – tai betarpiška reakcija į esamą aplinką ir situaciją. Emocijos yra visiška intelekto priešingybė. Mąstančios smegenys duoda laiko apsvarstyti, kaip norėtume reaguoti, o emocinės smegenys paprasčiausiai ima ir sureaguoja.

Nepaisant fakto, kad jausmai išties būtini tam, kad susivoktume ir tvarkytumės gyvenime, bet jie taip pat gali kelti ir nemenkų problemų. Žvelgiant iš biologinės perspektyvos, jausmai reikalingi, tačiau jie gali ir skaudinti. Evoliucijos metu žmogaus protas taip ištobulėjo, jog turime gebėjimą užgniaužti jausmus tam, kad galėtume stumtis per gyvenimą: dirbti, išmaitinti šeimą ir pasirūpinti kitais baziniais poreikiais. Tam, kad padarytume tai, ką privalome arba norime padaryti, kad neprarastumėm iniciatyvos gyvenime, pasitelkiame gynybos mechanizmus. Mokslininkai teigia, kad jausmų slopinimas yra žalingas tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Nuslopinti jausmai skatina depresiją, nerimą ir begalę kitų psichologinių simptomų, sukeliamų nuolatinio streso. Nors mes, žmonės, priklausome nepaprastai atsparių būtybių rūšiai, bet ilgalaikis emocinis stresas siejamas su širdies ligomis, galvos, skrandžio skausmais, nemiga ir daugybe kitų problemų.

Dauguma šiuolaikinės visuomenės yra labiau orientuota į išorinius/fasadinius dalykus. Dažnas patiriame spaudimą gerai pasirodyti, pritapti, neatsilikti, baimę ką nors praleisti, nesuspėti, norą turėti gerus santykius, jausti pasitenkinimą darbu ir kt. Tai sukelia įvairiausius, dažnai prieštaringus jausmus, tokius kaip liūdesį, pyktį, pažeminimą ir nerimą. Negalima teigti, kad visi šie vienu metu užplūdę jausmai sunkiai pakeliami ar suvaldomi be gynybos mechanizmų. Tačiau dažni gyvenimo iššūkiai ir konfliktai, mumyse kartais suplaka sudėtingus emocinius kokteilius.

Atsižvelgiant į mūsų genetiką, būdo bruožus bei vaikystės patirtį, kiekvienas mūsų skirtingai tvarkomės su jausmais. Tai, su kokiomis problemomis susidūrėme vaikystėje ir kiek bėdų mus užklupo gyvenime, daro įtaką mūsų šiandieninei būsenai. Galima drąsiai teigti, kad visos patirtos traumos palieka tam tikrus pėdsakus mūsų galvoje ir emocijose, paveikia mūsų gebėjimą džiaugtis, mėgautis intymumu ir turi įtakos netgi mūsų biologijai bei imuninei sistemai.

Su mus užplūstančiais jausmais tvarkomės skirtingai. Kaip jau minėjau, vieni vengia situacijų, įvykių, kad neišgyventi jausmų, kiti gi, kad įveiktų iškilusius sunkumus, atsiriboja nuo savo jausmų, o  dar kiti leidžiasi užvaldomi jausmų. Atsiribodami tarsi išsijungiame, užsisklendžiame, sustingstame ir tai nepraeina be pasekmių. Tokiu atveju, prarasdami emocinį kompasą, gyvename tik savo pasaulyje kliaudamiesi vien savo mintimis ir protu. Kiti priešingai, negali atsiriboti nuo juos užvaldžiusių jausmų. Lengvai jausmų užvaldyti žmonės išeikvoja daug energijos ir tai juos labai sekina. Kai jausmai labai stiprūs ir lengvai įsiplieskia, dažnai reaguojama karštakošiškai, o vėliau dėl to apgailestaujama, kas dar labiau apsunkina mūsų būtį šiame pasaulyje.

Idealiu atveju geriausia yra atrasti pusiausvyrą tarp emocijų ir proto. Turime išgyventi jausmus, bet nesileisti jų užvaldomi tiek, kad jie kliudytų mums gyventi ir būti produktyviems. Privalome viską apgalvoti, bet ne tiek, kad imtume nepaisyti gilaus ir turtingo jausmų pasaulio, tam aukodami savo gyvumą. Kai prisiliečiame prie savo jausmų, juos išgyvename ir įsisąmoniname, jaučiame palengvėjimą, sumažėja depresija ir nerimas. Kai įsisąmoniname bazinius jausmus, jaučiamės gyvesni, labiau pasitikime savimi ir esame ramesni. Tai sąlygoja biologiškai mūsų nervų sistemos persiorientavimą teigiama linkme, o tai pagerina gyvenimo kokybę.

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologas

Parengtos rekomendacijos dėl ugdymo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir mokyklose

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, organizuodama mokyklų pasiruošimą naujiems mokslo metams ir atsakydama į svarbiausius švietimo bendruomenės klausimus, kaip bus ugdomi vaikai nuo rudens, primena apie parengtas rekomendacijas ir naujausius sveikatos apsaugos ministro – operacijų vadovo sprendimus. Dokumentuose pateikiami pagrindiniai reikalavimai dėl klasių, mokinių judėjimo, maitinimo, tvarkaraščių. 

„Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, planuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. ugdymas  vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, tačiau laikantis didesnių saugumo sąlygų. Pagrindinis principas organizuojant ugdymą – valdyti mokinių srautus, kad būtų mažinamas skirtingose klasėse besimokančių mokinių kontaktas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. 

Ikimokyklinis, priešmokyklinis, bendrasis ugdymas. Asmenys, atlydintys mokinius, mokyklos darbuotojai, mokytojai bendrose uždarose erdvėse (pvz., koridoriuose, valgyklose, mokytojų kambaryje ar pan.), klasės renginiuose uždarose erdvėse dalyvaujantys suaugusieji, pvz., tėvai, kai tarp dalyvių neišlaikomas 2 metrų atstumas, turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kt. Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti sveikatos būklei. Jeigu mokytojas ar kitas mokyklos darbuotojas negali dėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės dėl savo sveikatos būklės ar vykdomos veiklos specifikos, jam gali būti parenkamos kitos asmeninės apsaugos priemonės.

Šiais mokslo metais kiekvienai mokinių klasei būtina paskirti vieną konkrečią klasę, kurioje vyks visos pamokos, išskyrus technologijų, gamtos mokslų dalykus. Kitose klasėse greta turėtų taip pat mokytis bendraamžiai, kad būtų galima išvengti skirtingo amžiaus mokinių kontaktų. Jei ugdymui naudojamos bendros patalpos (specializuoti kabinetai, salės ir pan.), po kiekvienos pamokos jos turi būti išvėdinamos ir išvalomos. Jei mokymo priemone, inventoriumi naudojasi daugiau kaip vienas mokinys, jos turi būti išvalomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno panaudojimo. Ribojamas dalijimasis ugdymo priemonėmis.

Mokykloje bus būtina reguliuoti mokinių srautus, kad kuo mažiau susidurtų skirtingo amžiaus mokiniai. Dėl to patariama pamokas skirtingų klasių mokiniams pradėti ne tuo pačiu laiku, pvz., pamokų pradžios laikas 5 klasių mokiniams galėtų būti 9 val., 6 klasių – 8 val. Mokykla turėtų pasirengti mokinių judėjimo krypčių žemėlapį mokyklos patalpose. Jeigu mokykloje yra galimybė, būtina numatyti kelis įėjimus, kelis skirtingus išėjimus ir kelią, kuriuo arčiausiai pasiekiama mokymosi vieta. 

Rekomenduojama organizuoti po dvi to paties dalyko pamokas iš eilės, o pietų pertraukai skirti ilgesnį laiką. Patariama kai kurių dalykų pamokas vesti lauke, jeigu tinkama mokyklos aplinka, oro temperatūra. Mokiniams bus būtinai teikiama švietimo ir mokymosi pagalba, konsultacijos galės būti organizuojamos ir nuotoliniu būdu.

Maitinimas. Mokiniai pavalgyti galės klasėse, maistą patiekus vienkartiniuose induose, arba mokyklos valgykloje, jeigu bus skirtos atskiros erdvės skirtingų klasių mokiniams. Valgykloje kartu pietauti turėtų tik tos pačios klasės mokiniai ir šalia esančių klasių mokiniai, kurie naudojasi bendra koridoriaus erdve. Mokyklos valgykloje turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos darbuotojų ir mokinių rankų higienai: praustuvėse tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, prie praustuvių patiekiama skysto muilo, vienkartinės priemonės rankoms nusišluostyti. 

Mokinių vežiojimas. Mokiniai, kurie į mokyklas atvažiuoja ir grįžta mokykliniais autobusais, turi sėdėti saugiu atstumu vienas nuo kito ir vairuotojo. Visi turi dėvėti kaukes, išskyrus tuos, kuriems dėl kaukės dėvėjimo gali pablogėti sveikata, arba kurie serga lėtinėmis ligomis ir kaukės dėvėti neįmanoma. Autobuso rankenos, kėdžių atlošai ir kiti dažniausiai liečiami paviršiai turi būti dezinfekuojami kas kartą prieš įlaipinant kitą vežamų mokinių grupę. Mokiniai, važinėjantys maršrutiniais autobusais, privalo laikytis bendrųjų saugos reikalavimų, kaip ir kiti keleiviai.

Neformalusis vaikų švietimas. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos galės vykti laikantis vaikų grupių izoliacijos principo. Vaikai nuolatos turi dalyvauti tos pačios grupės veiklose, vengiama skirtingų grupių vaikų kontakto patalpose, kuriose vykdoma veikla. Tėvai ar kiti suaugusieji asmenys, kurie nedalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, uždarose patalpose, kai tarp dalyvių neišlaikomas 2 metrų atstumas, turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. 

Koronoviruso atvejis mokykloje. Jeigu mokyklos vadovas iš mokytojo, kito darbuotojo, mokinio, jo tėvų gaus informaciją apie jam nustatytą COVID-19 ligą (koronoviruso infekciją), apie tai nedelsdamas privalės informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovas privalės bendradarbiauti su centru, kad būtų nustatyti sąlytį turėję asmenys ir jiems taikoma 14 dienų izoliacija. Jei mokyklos darbuotojui ar mokiniui yra nustatoma COVID-19 liga, mokyklos mokiniams ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu: ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko skiriama sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau kaip 50 procentų – asinchroniniam ugdymui. Bendruosiuose ugdymo planuose taip pat numatyta, kad nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė negali viršyti 2 valandų. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijos dėl 2020–2021 m. m. 
https://www.smm.lt/web/lt/naujienos/2020-2021-mokslo-metai.

Sveikatos apsaugos ministro – operacijų vadovo sprendimai
http://sam.lrv.lt/lt/news/prevenciniai-veiksmai-del-naujojo-koronaviruso-informacija-nuolat-papildoma/koronavirusas/operaciju-vadovo-sprendimai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos informacija

Ar kada baigsis burgerių era Lietuvoje?

Vaikų netinkamos mitybos pasekmės tikrai yra skaudesnės, nei mes galime tikėtis

Pasaulinė sveikatos organizacija sako, kad mūsų  sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir  mitybos. Tai aktualu kalbant ne tik  apie suaugusius. Ne išimtis yra mūsų vaikai, nes šių laikų  vaikų ir paauglių labiausia aktualiausių sveikatos problemų  kyla dėl jų netinkamos mitybos ir itin mažo fizinio aktyvumo.

 Aplink begalė greito maisto ir saldumynų pagundų, išsibalansavęs mitybos režimas, vaikai mažai valgo daržovių ir vaisių, atsisako pusryčių ir vietoj to išėjus į mokyklą renkasi greitai pagaminamą maistą, o ne pietus mokyklos valgykloje, nuolat saldžiai bei riebiai užkandžiauja ir, žinoma, mėgsta atsigaivinti saldžiais, spalvotais gazuotais gėrimais. Deja, nekreipiant dėmesio į šiuos vaikų sveikatą žalojančius įpročius, daug gero mes galime tikrai nesitikėti. Reikia nepamiršti, kad vaiko organizmas turi ne tik nuolat atsinaujinti, bet ir augti, todėl sveikatai palanki mityba tiek vaikystėje, tiek paauglystėje yra ypatingai svarbi, o sveiką mitybą kiekvienas suprantame savaip ir tas supratimas pirmiausia atsinešamas iš savo šeimos, todėl vaikų sveikos mitybos pamatai turi būti padėti dar ankstyvoje vaikystėje, juk nuo to, kaip jie maitinsis priklausys ir jų sveikata ateityje “, – kalba „Všį Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.

Menkas fizinis aktyvumas griauna vaikų sveikatą

Mažas vaikų fizinis aktyvumas yra dar viena opi šiandienos problema, kurios pasekmės taip pat gana skaudžios. Šiandieninio vaiko kiekviena diena neįsivaizduojama be informacinių technologijų, kurios vaikus prikausto ilgą laiką sėdėti vienoje vietoje ne tik mokykloje, bet ir namuose, tad ir aktyvus laisvalaikis vaikų kasdienybėje tampa retenybe. O kur dar ilgai praleistas laikas sėdint mokyklos suole ar ruošiant pamokas namuose. Vis dėlto, tokių įpročių pasekmės gali būti itin skaudžios, kada kenčia ne tik vaiko laikysena, bet ir bendra sveikata. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, stuburo problemos bei antsvoris gali nemenkai apkartinti vaikų gyvenimą, o remiantis tarptautinių mokinių sveikos gyvensenos tyrimų duomenimis, Lietuvos mokinių fizinis aktyvumas, lyginant su kitų Europos šalių mokinių aktyvumu, užima vieną iš paskutiniųjų vietų, -sako visuomenės sveikatos specialistė Laura Blaževičiūtė.

Ar tikrai situacija Lietuvoje yra kritinė?

Kas kelerius metus programa „Sveikatiada“ kartu su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru atlieka 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti ir įvertinti mokinių mitybos įpročius, fizinio aktyvumo įgūdžius ir mokinių nuomonę bei žinias apie šias dvi svarbias sritis. Ilgai besitęsiantis karantinas šiais metais nesutrukdė atlikti palyginamojo tyrimo.

Taigi, kokios svarbiausios šių 2020 metų ,,Sveikatiados“ tyrimo įžvalgos?

Tyrimas atliktas anketiniu apklausos būdu „Sveikatiados“ programoje dalyvaujančių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 6–7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai, panaudota anketa, kuri buvo naudota ir analogiškiems tyrimams 2016 m atlikti.

Apklausoje iš viso dalyvavo 6815 moksleivių, iš jų 51,9 proc. mergaičių ir 48,1 proc. berniukų.

Anketą sudarė klausimai apie respondentų sociodemografinius požymius (lytis, gyvenamoji vieta), maitinimosi bei fizinio aktyvumo įpročius bei mokinių nuomonę ir žinias apie mitybą ir fizinį aktyvumą ji buvo anoniminė, visi apklausos duomenys analizuojami tik apibendrintai.

 

Apibendrinus atlikto tyrimo duomenis, matome, kad, nors labai daug dėmesio skiriama siekiant sukurti tinkamą aplinką vaikų sveikai gyvensenai, dar ne visų mokinių mityba bei fizinis aktyvumas atitinka rekomendacijas. Rekomenduojama, kad vaikai valgytų 4–5 kartus per dieną, tačiau tik kas trečias 6–7 klasių mokinys nurodė, kad tiek kartų per dieną reikia valgyti ir tiek kartų per dieną valgo. Net kas šeštas jų pasakė, kad valgo tik 2 kartus per dieną.

 Pagal rekomendacijas vaikai pusryčius turėtų valgyti kasdien, tačiau jau eilę metų kasdien pusryčiauja tik du trečdaliai vaikų.

Karštus pietus mokykloje valgo taip pat tik mažiau kaip kas antras mokinys ir stebima, kad per dešimtmetį taip valgančiųjų nežymiai mažėja. Mokinių nurodytos pagrindinės priežastys, kodėl jie nevalgo mokykloje karštų pietų – pietauju namie ir neskanus arba atvėsęs maistas taip pat išlieka nepakitusios jau eilę metų, -dėsto Danguolė Gasparavičienė.

Įvertinus mokinių žinias apie tai, kaip reikėtų maitintis, matome atsikartojančią tendenciją, kad didžioji dalis mokinių žino, kokius maisto produktus reikia vartoti kasdien: mokiniai mini, kad kasdien reikia valgyti daržoves, vaisius, grūdinius bei pieno produktus. Nepriklausomai nuo to, kad mokiniai žino, tačiau dar nepakankamai dažnai vartoja daržovių. Vaikai dažniau vartoja vaisius negu daržoves ir vaisių vartojimo dažnumas per eilę metų taip pat beveik nepakito.

Nors tik pavieniai mokiniai nurodė, kad saldumynus reikia valgyti kasdien, tačiau kasdien ir kelis kartus per dieną juos vartoja kas antras mokinys, iš kurių beveik kas penktas – kelis kartus per dieną!

Mokinių užkandžiavimo tarp pagrindinių valgymų (pusryčių, pietų, vakarienės) bei pasirinkimo kokius užkandžius dažniausiai renkasi tendencija išlieka beveik tokia pati: didesnė pusė vaikų užkandžiauja kartais, o apie trečdalis – kasdien ir dažniausiai užkandžiams renkasi vaisius, bandeles, pieno produktus, tačiau maždaug kas šeštas mokinys užkandžiams dar renkasi ir saldumynus arba bulvių traškučius. Kadangi ugdymo įstaigose draudžiama tiekti vaikų maitinimui saldumynus arba bulvių traškučius, galima daryti prielaidą, kad sveikatai nepalankius užkandžius vaikai atsineša iš namų arba perka netoli mokyklų esančiose prekybos vietose.

Nors draudžiama tiekti vaikų maitinimui ugdymo įstaigose ir parduoti vaikams iki 18 m. amžiaus energinius gėrimus, 2020 m. tyrimo duomenimis, kas septintas 6–7 klasių mokinys nurodė, kad geria energinius gėrimus ir, pasak vaikų, jiems juos nuperka vyresni draugai, tėvai ir net nepažįstami žmonės.

Įvertinus mokinių nuomonę, ar jie gerai ir pakankamai maitinasi, kad augtų sveiki, stebime per pastarąjį dešimtmetį nežymiai, tačiau mažėjantį vaikų, vertinančių savo mitybą kaip tinkamą, ir didėjantį manančių, kad maitinasi nepakankamai ir nežinančių, kaip vertinti savo mitybą, skaičių.

 

Vaikams ir paaugliams rekomenduojama kasdien bent 60 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo ar intensyvia fizine veikla. Išanalizavus 6–7 klasių mokinių fizinės veiklos ypatumus, nustatyta, kad rytinę mankštą daro didžioji dalis vaikų, iš kurių beveik trečdalis mankštinasi kasdien ir didėja kasdien darančių mankštą ir mažėja jos nedarančių vaikų skaičius.

Nors dauguma 6–7 klasių mokinių nurodo, kad dažniausiai fiziškai aktyvūs jie yra per kūno kultūros pamokas, tačiau jie yra dar nepakankamai aktyvūs tiek pertraukų metų mokykloje, tiek po pamokų laisvalaikiu. Stebima, kad per dešimtmetį net padidėjo fiziniam aktyvumui išnaudojančiųjų tik vieną pertrauką ir sumažėjo išnaudojančiųjų visas pertraukas. Laisvalaikiu vaikai vis dar daugiau laiko skiria pasyvioms veikloms: skaitymui, televizoriaus žiūrėjimui, žaidimams kompiuteriu ir pan., negu fiziniam aktyvumui ar pagalbai tėvams namų ruošoje. Nors vaikų, lankančių su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus, skaičius mažai kinta, tačiau džiugu, kad ženkliai padidėjo vaikų, juose praleidžiančių ilgesnį laiką – 3 val. ir daugiau ,- teigia Laura Blaževičiūtė.

Įvertinus subjektyvią mokinių nuomonę, stebima, kad tik maždaug kas antras mokinys, daugiau berniukai negu mergaitės mano, kad yra fiziškai aktyvūs ir, jų nuomone, labiausiai skatina ar galėtų paskatinti juos sportuoti ar mankštintis laisvalaikiu tėvų palaikymas, noras būti gražiam, draugai bei noras gerai jaustis. Dauguma mokinių pasakė, kad apie sveiką mitybą ir būtinybę būti fiziškai aktyviam jie sužinojo iš tėvų, beveik kas penktam (18,6 proc.) apie tai papasakojo mokytojai ir 7,2 proc. šią informaciją perskaito internete, o kad mokiniai sveikai maitintųsi ir būtų fiziškai aktyvūs, daugumai (62,9 proc.) jų svarbiausia tėvų ir kas ketvirtam (25,3 proc.) – jų pačių nuomonė.

Kaip gerinti situaciją?

Išlieka tendencija, kad bendrojo ugdymo mokyklų 6–7 klasių mokinių mityba dar nėra palanki sveikatai ir mokiniai nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Ne visi mokiniai laikosi mitybos režimo bei kasdien pusryčiauja, nepakankamai dažnai vartoja daržovių bei vaisių, net kas antras kasdien valgo saldumynus, per mažai geria vandens. Nors jau ir stebimos kai kurios teigiamos tendencijos: nežymiai didėja daržovių, ypač kelis kartus per dieną, bei taip pat nežymiai mažėja saldumynų vartojimo dažnumas; ženkliai padidėjo vaikų, darančių mankštą kasdien ir su fiziniu aktyvumu susijusiuose užsiėmimuose praleidžiančių 3 val. ir daugiau, skaičius, -sako Laura Blaževičiūtė.

 Daugybė informacijos viešojoje erdvėje, kas yra sveikatai palanku, o kas ne? Kaip nepasiklysti jos gausoje? Vaikus ši informacija pasiekia ne tik iš viešosios erdvės, bet ir tokių ilgalaikių sveikos gyvensenos ugdymo programų kaip „Sveikatiada“, kuri jau dešimt .metų ugdo moksleivių ir jų šeimų sveiką gyvenseną, siekia užauginti naują kartą, neturinčią sveikatos problemų ir gebančią formuoti savo gyvenimo būdą atliekant informuotus sprendimus mitybos bei fizinio aktyvumo srityse.

 

Informaciją parengė:

Danguolė Gasparavičienė,

VšĮ ,,Tikra mityba“ direktorė

Tel. +37065232995

el.paštas: danguole@tikramityba.lt

www.sveikosmitybosstandartas.lt, https://facebook.com/sveikatiada/