Psichologinis atsparumas šiandien: gebėjimas išlikti stipriems permainų pasaulyje

Kas yra psichologinis atsparumas?

Psichologinis atsparumas - tai bendras asmens gebėjimas prisitaikyti prie gyvenimo iššūkių, stresinių situacijų ir pokyčių, išsaugant psichinę pusiausvyrą, motyvaciją ir gebėjimą funkcionuoti. Tai nereiškia, kad psichologiškai atsparus žmogus nejaučia liūdesio, nerimo ar pykčio – veikiau tai gebėjimas atsigauti po sunkumų, rasti prasmę net sudėtingose situacijose ir iš jų pasimokyti. Šis gebėjimas tai dinamiškas procesas, o ne įgimta savybė – jį galima ugdyti ir stiprinti per visą savo gyvenimą.

Taip pat psichologinis atsparumas turi gilias evoliucines šaknis. Jis kilo iš evoliucinio poreikio išgyventi. Išsivystė kaip: išlikimo strategija, emocijų reguliavimo gebėjimas ir socialinio prisitaikymo priemonė. Per milijonus metų žmonės, kurie patirdami stresą sugebėdavo mobilizuoti jėgas (ne panikuoti, o veikti), valdyti emocijas ir racionaliai reaguoti į grėsmę ar turėjo stiprius ryšius su kitais,  išlikdavo. Gera žinia ta, kad esame psichologiškai atsparių žmonių palikuonys.

Dėl ko dabar vis dažniau kalbama apie šį gebėjimą?

Šiandieninis gyvenimas visiškai kitoks nei prieš eilę metų. Gyvename nuolatinės kaitos ir informacijos pertekliaus laikotarpiu: modernėjančios technologijos, keičiančios ne tik mokymo(si) procesą, bet ir darbo rinką, globalūs įvykiai (pandemijos, karai, klimato krizės) veikia mūsų emocinę būseną. Mes nespėjame koja kojon su kintančiomis aplinkybėmis. Dažnai jaučiame įtampą kūne, galva perpildyta besaikės informacijos, be aiškios priežasties atsirandantis dirglumas, emocijų (baimės, nerimo, pykčio, liūdesio...) reguliavimo sunkumai, sumažėjęs susidomėjimas kitais ar net vengimas su jais bendrauti ir pan. Taigi šiandien psichologinis atsparumas tapo nebe fizinio, o psichologinio išlikimo mechanizmu – padedančiu prisitaikyti prie streso, technologijų pokyčių ir socialinio spaudimo.

Kokie pagrindiniai psichologinio atsparumo bruožai?

Populiariosios psichologijos knygose, interneto platybėse galima rasti labai daug žinių, asmeninių autorių patirčių apie psichologinio atsparumo bruožus ir jų ugdymą. Tačiau iš didelės gausos yra labai sunku atsirinkti. Mokslininkai išskiria kelis pagrindinius komponentus, būdingus psichologiškai atspariems žmonėms:

• Pozityvus mąstymas - gebėjimas matyti situacijos prasmę, net kai ji sunki. Kiekviena situacija mus kažko moko. Kelti klausimą ne „Kodėl man taip atsitiko?“, bet „Ko ši situacija mane moko?“
• Vidinė kontrolė – suvokimas, kad pats žmogus gali paveikti savo gyvenimo eigą.
• Socialinis palaikymas – ryšys su šeima, draugais ar bendruomene.
• Emocinis lankstumas – gebėjimas jausti, bet nepasiduoti emocijoms.
• Savitvarda ir savirefleksija – gebėjimas stebėti save, suprasti kaip reaguoji, ir keisti reakcijas.

Kaip stiprinti psichologinį atsparumą?

Pastangos visada geriau nei žinios ir pažadai sau. Ne tiek svarbu, kiek jūs turite resursų, bet kaip jais sugebate pasinaudoti. Taigi keletas rekomendacijų, kurios gali padėti stiprinti psichologinį atsparumą:

• Rūpintis kūnu – miegas, mityba, judėjimas tiesiogiai veikia emocinę sveikatą.
• Palaikyti ryšius – bendravimas su žmonėmis mažina streso poveikį.
• Išlaikyti rutiną ir struktūrą – net chaotiškose situacijose stabilumas suteikia saugumo.
• Mokytis iš sunkumų – reflektuoti, ką patirtis išmokė, o ne tik kas buvo prarasta.
• Praktikuoti dėkingumą ir sąmoningumą – tai mažina nerimą ir padeda išlaikyti pusiausvyrą.

Šiandien, kai pasaulis nuolat keičiasi, šis gebėjimas tampa esmine emocinės sveikatos dalimi. Ugdydami atsparumą, mes stiprinam ne tik save, bet ir visuomenę – tampame empatiškesni, brandesni ir jaučiantys didesnę viltį gyventi.

Pasak medicinos profesoriaus Jon Kabat- Zinn „Jūs negalite sustabdyti bangų, bet galite išmokti plaukti banglente.“